Šermukšnis ir jo savybės « Mokslo diena « 

Šermukšnis ir jo savybės



 

1. Šermukšnis ir jo samprata

2. Šermukšnis ir jo gydomosios savybės

3. Šermukšnis ir jo gydomieji produktai

sermuksnis ir jo gydymo būdai (tęsinys)

 

sermuksnis

1. Šermukšnis ir jo samprata

Šeima: Erškėtiniai- Rosaceae Juss.

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia L.

Augalo sinonimai: Šermukšnė, šermukšlis, šermukšlė.

Lotyniškas pavadinimas aucuparia išvertus reiškia vilioti paukščius. Medis pavadintas šermukšniu, nes gražiomis jo uogomis paukščių gaudydojai vilioja paukščius.

Šermukšnis yra daugiametis, vaistinis, maistinis ir dekorayvinis augalas. Šio medžio arba krūmo aukštis siekia 4-20 metrai. Augalo laja yra reta ir kiaušiška. Šermukšnio jauni ūgliai yra pūkuoti, vėliau- rausvai rudi ir pilkais plaukeliais. Lapai yra sudėtiniai neporomis plunksniški, su 9-15 (17) lapelių. Augalo lapeliai 3-8 cm ilgio, 1-2 cm pločio, trumpakočiai, pailgai lancetiški, pjūkliškais kraštais – jų viršutinė pusė yra tamsiai žalia ir plika, o apatinė- apaugusi pilkais plaukeliais. Lapkočiai yra 1,5-4 cm ilgio ir apaugę pilkais plaukeliais.

Šermukšnio šakų ir liemens žievė yra lygi ir pilka. Augalo pumpurai tamsiai violetiniai, su pilkais plaukeliais bei nelipnūs. Augalo žiedai 8-15 mm (0,5-1,5 cm) skersmens dvilyčiai, sukrauti skėtiškose šluotelėse, išsidėstę šakučių viršūnėse bei nemaloniai kvepia. Vainiklapiai yra balti, rečiau rožiniai. Šermukšnio vaisiai (uogos) yra rutulio formos raudonos arba rausvai oranžinės uogos.

Šermukšnis žydi gegužės- birželio mėnesiais, vaisius brandina rūgpjūčio- rugsėjo mėnesiais, ir kabo ilgai ant šakučių uogos, iki pat šalnų. Rutuliškos, ryškiai raudonos arba oranžinės spalvos uogos yra sultingos 7-13 mm ilgio ir 7-11 mm pločio, karčiai saldaus skonio. Sėklos yra kiaušiškos, dažnai 1-2 (kartais 2-7), išgaubta nugarėle, smulkiai raukšlėtos, raudonai rudos, 2-5 mm ilgio, 1,3-2,9 mm pločio.

Šermukšnis dauginasi sėklomis bei šaknų atžąlomis. Jis yra atsparus šalčiui ir gausiai dera- suaugęs medis subrandina iki 60 kg vaisių (uogų). Auga greitai bei gyvena iki 100 (200) metų.
Šermukšnis auga Vakarų Europoje, Rusijos Europinėje dalyje, Kryme, Kaukaze, Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Auga beveik visoje Europoje ir dažnas Respublikoje.

Lietuvoje natūraliuose Sorbus L. genties augavietėse auga paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.)– kitų 5 rūšių augalai introdukuoti.

Šermukšnis auga lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškiuose, trake, kirtimuose, retmėse pamiškėse ir krūmuose. Jis dažnai auginamas pakelėse, sodybuose ir parkuose- tai dekoratyvinis augalas, kuris puošia apylinkes, parkus, soybas bei kelius. Pavasario laikotarpiu pasipuošia gražiais baltais žiedais, rudenį- raudonai gelsvomis uogomis.

Šermukšnis yra nereiklus dirvožemiui (dirvai), apšvietimui ir yra atsparus šalčiams. Geriausiai tinka vidutinio drėgnumo priesmėlis ir priemolis. Augalas geriau auga bei gausiai dera saulėtoje vietoje, lengvame arba vidutiniame priemolyje, kuris gana derlingas, gerai aeruojamas bei aprūpintu vandeniu.- t.y. šermukšnis auga gerai derlingame, drėgname ir kalkingame dirvožemyje.

Šlaituose šermukšnis sodinamas šachmatine tvarka arba netoli nuo viena kitos nutolusomis grupelėmis. Eilėse sodinama dažniausiai 6×3, 5×3, 6×4 m atstumais.

Pavasario laikotarpiu šermukšnius reikia pasodinti per trumpą laiką, todėl rekomenduojama juos geriau sodinti rudenį (spalio mėnesį). Duobės paruošimas trunka 2-3 savaites, prieš sodinant, jų gylis- 60 cm, plotis- 100 cm. Vienai duobei reikia 10 kg mėšlo bei atitinkamo kiekio mineralinių trąšų: azoto- 10, fosforo oksido- 30, kalio oksido- 10 g veikliųjų medžiagų.

Sodinti reikia dvimečius- trimečius 20-30 cm aukščio daigyne išaugintus sodinukus, kurių šaknų ilgis- 30 cm su 3-5 pagrindinėmis šaknimis. Pasodintus sodinukus reikia gausiai palieti- 3-4 kibirai vandens augalui. Prieš žiemą šermukšnius apkaupti 25-30 cm žemės sluoksniu, kurį ankstį pavasarį reikia nukąsti.

Verta pabrėžti, jog šermukšniai sunkiai ištveria genėjimą, todėl patariama jų negenėti.

Šermukšnio vaistinė žaliava yra vaisiai (uogos) (Sorbi fructus). Augalo uogos skinamos rūgpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Kartais patariama šermukšnio uogas skinti prieš šalnas arba po jų, nes vaisiuose būna mažiau veikliųjų medžiagų. Po šaknų nuskintos šermukšnio uogos nebūna tokios karčios, bet esant didesnėms šalnoms- uogos pajuosta ir kaip vaistinė žaliava tampa netinkamos.

Verta pabrėžti, jog ši šermukšnio vaistinė žaliava turi būti neužteršta ir visiškai prinokusi, kitu atveju, šermukšnio vaisiai (uogos) netinkami vartoti gydymo tikslams.

Šermukšnio vaisiai skinami kekėmis, nuskinti vaisiai yra išvalomi plonu sluoksniu, paskleidžiami šildomojoje patalpoje ir apvytinanami, vėliau džiovinami 50-60º C temperatūroje. Augalo vaisiai (uogos) džiovinamos pastogėje arba vėdinamojoje dirbtinėje džiovykloje. Šermukšnio uogos džiovinamos lėtau, neaukštesnėje nei 50-60º C temperatūroje, jog uogos nepajuoduotų bei nepakartėtų. Išdžiovinti šermukšnio vaisiai nuo kekių yra nukuliami bei išrenkamos esančios priemaišos. Išdžiūvę šermukšnio vaisiai, tinkantys vaistiniai žaliavai yra: apvalūs, gelsvai oranžiniai arba rusvai raudoni, labai raukšlėti, blizgantys, specifinio kvapo, kartokai rūgštūs ir silpno skonio. Šermukšnio išdžiūvusios uogos pakuojamos į medvilninius maišelius (maišus) arba medines dėžes, laikomi lentynose sausoje bei gerai vėdinamojoje patalpoje. Išdžiovintą šermukšnio vaistinę žaliavą tinka vartoti 1-2 metus.

Šermukšnis turi nemažai veikliųjų medžiagų ir vitaminų. Jo uogose yra vitaminų A, B2, PP, E, K, o vitamino C yra 3 kartus daugiau negu citrinose bei 5 kartus daugiau negu obuoliuose.

Šermukšniuose yra geležies, vario, mangano, jodo cinko, kalio, magnio, todėl jie yra praktikuojami medicinoje- įvairių ligų gydymui ir profilaktikai.

Šermukšnio uogos yra maistingos, teigiama, jog provitamino A sunokusiose šermukšnio uogose yra daugiau negu morkose. Jo uogose yra fitoncidų, valančių orą bei naikinančių ligas sukeliančias bakterijas. Šermukšniuose yra 8 rūšių aminorūgščių reikalingų žmogaus organizmo veiklai.

Šermukšnio vaisiuose yra angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės), organinių rūgščių (obuolių, citrinų, vyno, gintaro), rauginių pektininų, mineralinių medžiagų, eterinių aliejų, vitaminų C, P, beta karotino ir ląstelienos. Iš organinių rūgščių šermukšniuose daugiausia yra obuolių rūgšties, bet nedideli kiekiai yra citrinų, vyno, gintaro ir sorbito rūgščių. Šermukšniuose yra mažai B2, E ir folinės rūgšties.

Šviežiuose šermukšnių vaisiuose (uogose) yra vitamino C (44,5-72,5 mg%), karotinoidų (65 mg%), sacharidų (4-7%), flavonoidų (vitamino P savybėmis pasižyminčių junginių yra 1,3-2,1%), raugų (iki 0,45%), sorbo rūgšties ir sorbito (iki 3%), kitų organinių rūgščių (11,9-2,6%), vitamino E (0,6-1,6 mg%), jodo (1,5-2,4 mg%), eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų ir fosfolipidų.

Liaudies medicina vartoja šermukšnio žievę, lapus ir žiedus, nes juose yra tanidų, fitoncidų- dezinfekuojančių medžiagų. Jų vandeninėmis ištraukomis galima skalauti gerklę bei praplauti žaizdas.

Šermukšnių žieduose yra salicilo junginių, iš kurių paruošta karti arbata tinka peršalus, skatina prakaitavimą bei mažina sąnarių skausmus. Jo lapuose ir žievėje yra tanidų- ir tinka vartoti nuo alerginės arba nervinės kilmės viduriavimo.

Šermukšnio poveikis: skatinantis šlapimą, priešuždegiminis, raminamasis, vitaminizuojantis, gerinantis apetitą, mažinantis kraujo spaudimą laisvinantis, skatinantis prakaitavimą, naikinantis bakterijas, skatinantis tulžies išsiskyrimą, valantis ir stiprinantis organizmą, gydantis žaizdas, didinantis skrandžio sulčių rūgštingumą, stimuliuojantis žarnyno veiklą, stabdantis kraujavimą, greitina išskyrų išsivalymą iš makšties ir naikinantis nemalonų burnos kvapą.

Šermukšniai dar panaudojami ir nemediciniais tikslais:

Šermukšnio lapuose yra fitoncidų, kurie padeda naikinti kai kuriuos kenkėjus.

Šermukšnio mediena yra kieta, tvirta bei tinka tekinimo darbams ir smulkiems dirbiniams.

Šermukšnis- tai dekoratyvus, medingas augalas, kuris tinka miestų bei pakelių želdiniuose. Žiemos laikotarpiu šermukšnio vaisiai yra puikus pašaras miško paukščiams bei žvėreliams.

 

2. Šermukšnis ir jo gydomosios savybės

Senovės Graikijoje jau buvo žinoma apie šermukšnių dezinfekuojančias ir gydomąsias savybes.

Liaudies medicina šermukšnių žiedais bei uogomis gydo vidurių užkietėjimą, jų nuovirai ir užpilai stabdo kraujavimą, varo prakaitą, gydo plaučių ligas bei reumatą.

Mokslininkai atliko tyrimus, kurie parodė, jog vartojant šviežių šermukšnių sultys mažiau kaupiasi riebalų kepenyse ir cholesterolio kraujyje.

Farmacijos pramonė gamina vitamininius mišinius, į kuriuos deda džiovintų šermukšnių vaisius.

Šermukšnis turi nemažai gydomųjų savybių, todėl liaudies medicina jį vartoja nuo įvairių ligų ir negalavimų.

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;

■ gydo arterinę hipertenziją (aukštas kraujo spaudimas);

■ mažina cholesterolio kiekį kraujyje;

■ gydo plaučių ligas;

■ gydo kvėpavimo takų ligas;

■ gydo gerklės ligas;

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ skatina šlapimo išsiskyrimą;

■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;

■ gydo skrandžio ir dvylikapirštės opaligę;

■ gydo gastritą;

■ gydo virškinamojo trakto ligas;

■ gerina medžiagų apykaitą;

■ stiprina organizmą;

■ valo organizmą;

■ gydo cukrinį diabetą (cukraligė);

■ gydo reumatą;

■ gydo rachitą;

■ malšina kaulų skausmus;

■ gydo odos ligas;

■ gydo žaizdas ir pūlinius;

■ stabdo kraujavimą;

■ padeda esant skydliaukei;

■ gydo nervinius negalavimus;

■ gydo moterų negalavimus;

■ gydo vyrų ligas;

■ gydo hemorojų;

■ gydo vidurių pūtimą (meteorizmas);

■ gydo vidurių užkietėjimą;

■ gydo viduriavimą (diarėja);

■ gydo galvos skausmus;

■ gerina apetitą;

■ skatina prakaito išskyrimą;

■ gydo nutukimą;

■ gydo anemiją (mažakraujystė);

■ gydo avitaminozę (vitaminų trūkumas);

■ gydo infekcines ligas– naikina kenksmingas medžiagas ir bakterijas (pvz., salmoneles, auksinį stafiloką ir kt) iš organizmo;

■ gydo kojų ligas;

■ stiprina imuninę sistemą (imunitetą);

■ gydo dantų ir dantenų ligas;

■ stiprina plaukus.

Kaip matome, šermukšnis turi nemažai gydomųjų savybių, todėl patariama jį vartoti sergant atitinkamomis ligomis bei esant tam tikriems negalavimams. Šermukšnis pripažįstamas puikus vaistas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, peršalimo ligomis, skrandžio ir žarnyno ligomis, avitaminoze bei kitomis ligomis. Šis augalas yra dažnas ir dažnai auginamas, todėl jį lengvai galima gauti ir patiems (turint galimybių) auginti ir gydytis jo preparatais.

PASTABA: Šermukšnio negalima vartoti sergant akmenlige, viduriuojant bei esant padidėjusiams skrandžio rūgštingumui. Didesnis šermukšnio kiekis skatina kraujo krešėjimą. Taip pat suvalgius per didelį kiekį šermukšnių uogų galimas viduriavimas bei vėmimas. Verta pabrėžti, jog šermukšnio sėklose yra ciano rūgšties, kuri yra nuodinga. Didesni ciano rūgšties kiekiai gali sukelti mirtį.

 

3. Šermukšnis ir jo gydomieji produktai

Šermukšnio gydomieji produktai užpilai, antpilai, nuovirai, eteriniai aliejai, sultys, šermukšnių arbata ir šermukšnių uogų sirupas. Taip pat šermukšniai vartojami mityboje.

Šermukšnių žievės nuoviras: 200 g šermukšnio žievės užpilti 0,5 l vandens, pavirti 30 minučių ant silpnos ugnies ir nukošti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 30 minučių priež valgį.

Šermukšnių sultys. Šermukšnių sultyse yra 8 svarbios organizmo veiklai aminorūgštys. Augalo sultys yra vitamininis gėrimas, kuris naudingas sergant anemija, avitaminoze ir esant išsekimui. Šermukšnio sultys turi antibakterinių savybių, todėl patariamos vartoti vykstant uždegiminiams procesams organizme bei peršalus.

Šermukšnių sultys. Sunokusias šermukšnio uogas 2 minutes blanširuoti, pertrinti per sietelį, užpilti cukraus sirupu – 250 g cukraus- 1 l vandens, pakaitinti iki virimo, supilti į butelius bei sandariai užkimšti.

Šermukšnio antpilas: 70 g šermukšnio uogų sumaišyti su 30 g dilgėlių lapų. Tada 1 valgomasis šaukštas vaistažolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, 15 minučių pakaitinti vandens vonelėje, 30-40 minučių palaukti ir perkošti. Gerti po 1/3 stiklines 3 kartus per dieną;

Šermukšnio sirupo paruošimas: Iš 2 kg šermukšnio uogų išspausti sultis, po to 3 kartus užvirinamos, įdėjus 1 kg cukraus- kiekvieną kartą sultims užvirus reikia leistoi joms atvėsti. Šio šermukšnio sirupo gerti po 1 arbatinį šaukštelį 4-5 kartus per dieną, po valgio. Kai viskas normalizuojasi, gali šermukšnio sirupo gerti po 1 arbatinį šaukštelį 1-2 kartus per dieną, 20 minučių po valgio.

Šermukšnio arbata: 1 valgomąjį šaukštą šermukšnio uogų įberti į termosą, užpilti 1 stikline verdančio vandens, uždengti, laikyti 4-6 valandas ir nukošti. Gerti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną, prieš valgį;

Vitamininė arbata: 1 valgomasis šaukštas smulkintų šermukšnio uogų, 1 valgomasis smulkintų erškėtrožės uogų. Tada uogų mišinį termose užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, termosą uždengti, palikti nusistovėti 12 valandų (pagal skonį pasaldinti cukrumi arba medumi). Vartojama nuo avitaminozės ir hipovitaminozės.


Šermukšnio vanta.
Ši vanta paskatina tonizuojančiua nervų sistemos procesus ir gerai paruošia organizmą darbui. Plikymo laikas – 5 minutės.

Šermukšnio vartojimas mityboje (kulinarijoje). Šermukšnio uogos vartojamos kulinarijoje bei maisto pramonėje. Jo uogas galima virti ir džiovinti. Iš šermukšnio uogų gaminamas uogienės, marmaladas, sirupas, drebučiai, įvairūs desertiniai patiekalai, įdarai pyragams ir sultys. Šermukšnio uogos būna nekarčios, kai 1-2 paras jos palaikomos sūriame vandenyje (30 g druskos įberti į litą vandens), vėliau perplauti karštu vandeniu.

Šermukšnių uogienė. 1 kg šermukšnio uogų, 1 kg cukraus, 1 stiklinė vandens ir vanilinio cukraus. Šermukšnio uogos tinka uogienei tik po šalnos. Uogas reikia nuplauti ir nuvarvinti. Kad panaikinti aitrumą reikia nuplikyti karštu vandeniu, iš vandens ir cukraus išvirti sirupą, suberti uogas ir graibant putas virti, kol patamsės, taps vaiskesnė bei nugrims į suripą. Karštą šermukšnių uogienę supilti į stiklainius, kai ji atvės- užsukti.

Šermukšnių uogų marmaladas. Šermukšnio uogas nuplauti, nusausinti, tada palaikyti partą šaldymo kameroje arba 1-2 minutes pavirti. Vėliau uogas sumalti mėsmale, mišinį užpilti cukrumi (1 kg cukraus, 2g šermukšnio uogų), palaikyti 2 valandas, įpilti verdančio vandens (1 stiklinė, 1 kg šermukšnio uogų) bei virti ant silpnos ugnies.

Šermukšnio uogos sultyse. Šermukšnio uogas nupluti, blanširuoti 3 minutes. Tada ataušusias šermukšnio uogas sudėti į sterelius stiklainius, užpilti pavirintomis šermukšnio sultimis, uždengti dangteliais, 20 minučių sterelizuoti, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Šermukšnio uogos cukruje: 1 kg šermukšnio uogų, 700 g cukraus, 100 g cukraus pudros ir 300 ml vandens. Tada į karštą sirupą sudėti šermukšnio uogų kekes, pabarstyti cukraus pudra bei padžiovinti orkaitėje.

Šermukšnio gėrimas. 1 valgomąjį šaukštą šermukšnio uogų užpilti 1 stikline verdančio vandens, 4 valandas palaukti ir perkošti. Gerti po ½ stiklinės 2 kartus per dieną.

Šermukšnio kompotas. Šermukšnio uogas suberti į stiklainius, užpilti sirupu (400 g cukraus į 1 l vandens) arba obuolių sultimis. Tada pakaitinti iki 85 º C (kaitinimo trukmė priklauso nuo stiklainio dydžio) bei sandariai uždengti.

Vitamininga šermukšnių tyrė. 1 kg šermukšnio uogų užpilti 650 ml karšto vandens, įberti cukraus (pagal skonį). Tada pakaitinti 80-85 º C temperatūroje ir sudėti į sterelizuotus stiklainius.


© 2012-2019 | Visos teisės saugomos.