Ridikėliai ir jų savybės « Mokslo diena « 

Ridikėliai ir jų savybės



ridikeliai

1. Ridikėliai ir jų apibūdinimas

2. Ridikėliai ir jų gydomosios savybės

3. Ridikėliai ir jų gydomieji produktai

4. Ridikėliai ir jų gydomieji būdai

1. Ridikėliai ir jų apibūdinimas

Augalo šeima: Bastutiniai (Brassicaceae)

Botaninis augalo pavadinimas: Valgomasis ridikėlis (Raphanus sativus)

Ridikėliai yra vienmečiai ilgadieniai žoliniai augalai. Tai pačios ankstyviausios pavasarinės daržovės. Augalo šaknynas išsidėstęs 20-25 cm gylyje. Ridikėlių lapai padengti trumpais plaukeliais. Apatiniai tikrieji jų lapai lyriški, viršutiniai pertraukti, su stambesne viršutine bei keletu smulkesnių apatinių dalių. Ši daržovė lapų užauginiai nedaug. Išsivysčius ridikėlių šakniavaisiams, kurie, atsižvelgiant į veislę, būna labai įvairių formų ir spalvų, išauga šakoti stiebai. Jų viršūnėse susiformuoja žiedai. Ridikėlių žiedai būna balti arba rožiniai, stambūs. Daržovės vaisius yra ankštara, kurioje subręsta šviesiai rudos arba pilkos sėklos.

Ridikėliai yra apvalių (trumpašakniai), pailgų (ilgašakniai), raudonų, rausvų, violetinių ir kt. Apvalių, plokščiai apvalių arba pailgų ridikėlių šakniavaisių odelė gali būti balta, geltona, įvairių rausvų arba raudonų atspalvių. Kai kurios augalo veislės yra dvispalvės: baltai ir raudonai dryžuotos arba raudonos su baltu gabaliuku. Jų šakniavaisių vidus dažniausiai baltas ir sultingas. Daržovės šakniavaisiai užauga nuo 10 iki 100 g. Augalo sėklos išlieka daigios 3-4 metus.

Pastaba: Maistui naudojami jų raudoni šakniavaisiai. Kaip gydymo priemonė naudojami ridikėlių lapai, šaknys ir sėklos. Į raudomuosius ridikėlius labai panašūs japoniniai ridikai (R. Sativus var. Macropadus).

Yra manoma, jog ridikėliai kilę iš Pietryčių Azijos. Pirmą ridikėliai užderėjo Viduržemio jūros pakrantėje. XVI amžiuje ridikėliai paplito visoje Europoje.

Ridikėlių veislės:

„Berosa“- ši veislė auginama žiemai, išauga iki 15 cm ilgio ir puikiai tinka raikyti griežinėliais.

“Rondeel RZ“- šios veislės ryškiai raudoni apvalūs ridikėliai ir gana vienodi.

„Sirri RZ“- šios veislės puiki šakniavaisių spalva, stipri lapija ir gerai laikosi.

„Sparkler“- šios pavasarinės veislės šakniavaisiai raudoni, tik šaknų gabaliukai balti.

„Zlata“- ankstyvoji veislė, subręsta per 36-38 dienas nuo sėjos. Švelnaus skonio šakniavaisis apvalus, geltonas, jo vidus baltas. Auginami pavasarį atviroje žemėje.

„French Breakfast“- sėjama balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje arba vasarą po 40 sėklų metre, 5g/3-5 m². Ankstyvoji veislė, subręsta per 30 dienų. Susiformavęs šakniavaisis būna pailgo cilindro formos, ryškiai raudonas ir balta viršūnėle. Jų skonis yra švelnus.

„Saxa“- ši veislė sėjama gegužės mėnesį, nuolatiniam derliui gauti galima sėti ir vasarą. Sėjimo schema: 2×20 cm. Vegetacija trunka 35 dienas. Derlių galima rinkti, kai šakniavaisio skersmuo būna 1,5-2 cm.

Ridikėliai mėgsta saulėtas vietas (šviesomėgiai), bet šiltu oru, esant drėgmės trūkumui, užauga, kieti, sumedėję, kartūs ir beveik netinkantys maistui. Ši daržovė nereiklūs šilumai- suaugę augalai nesušąla net esant -4-5ºC temperatūros šalnas.

Ridikėliai gerai dera įvairios sudėties dirvožemiuose, bet geriausiai dera puriose, vandeniui pralaidžiose, humusingose vidutinio sunkumo arba lengvesnėse dirvose. Svarbu, jog žemė būtų trąši, humusinga, nepiktžolėta ir nerūgšti- pH 5,5-7,3.
Ridikėliai auginami pavėsyje nesuformuoja šakniavaisių. Jie nemėgsta šviežio mėšlo.

Ridikėlių šakniavaisiai mėgsta drėgmę, laistant užauga geresnio skonio ir minkštesni.
Dėl trumpos vegetacjos ridikėliams nereikia daug maistinių medžiagų, bet jos turi būti lengvai pasiekiamos dirvoje. Augalas blogai reaguoja į pernelyg didelį azoto kiekį dirvoje.

Ridikėliai sėjami lysvėse pakrikai arba plačiose juostose tarp jų paliekant 40-50 cm tarpueilius eilutėmis, tarp eilučių – 20-25 cm tarpus, o tarp augalų- 3-5 cm tarpus. Jų sėklos įterpiamos 1,5-2 cm gyliu. Ridikėliai auginami ir daigais- pasirodžius tikriesiems lapeliams, jie pikuojami kas 8 cm. Ridikėlių sėklos sudygsta, kai dirvos temperatūra yra 2-3º C, o daigai pakelia -2-3 º C temperatūros šalnas, bet geriausiai auga, esant 18-20 º C šilumai.

Ridikėliai yra ilgadieniai augalai, todėl pasėti vasarą greitai suformuoja žiedynus bei pradeda žydėti- juos geriausia auginti pavasarį arba rudenį. Sėklos norma- 1,5-2 g į 1 m². Augalo sėklos sėjamos tiesiai į gerai įdirbtą dirvą pražydus šalpusniams (balandžio 3-15 d.). Ridikėliai sėjami kas dvi savaites. Rudeniniam derliui jie sėjami antroje rugpjūčio pusėje. Ridikėlius galima sėti ir vėlyvą rudenį, prieš užšąlant, bet tada reikia sėklos normą padvigubinti.

Ridikėlių priešsėliai ir gretimi augalai yra agurkai, bulvės, pomidorai ir burokai. Negalima jų auginti po kopūstinių daržovių, nes jie priklauso tai pačiai šeimai. Auginami šalia špinatų, pupulių, žirnių, morkų, kopūstinių daržovių, ropinių kopūstų, gūžinių salotų ir petražolių.

Iki sudygstant ridikėlių sėkloms po lietaus susidariusi dirvos plutelė purenama. Per tankiai sudygę ridikėliai retinami tarp jų paliekant 2-3 cm tarpus. Vasarą per kaitras, trūkstant drėgmės, jie greitai subręsta, pradeda žydėti- ir maistui nebetinka.

Ridikėliai, kad anksčiau užaugtų jų derlius, auginami po daržo plėvele arba polietilenu, bet auginant po polietilenu reikia juos dieną vėdinti, jog nebūtų aukštos temperatūros.

Ridikėlių priežiūra- nuolatinis ravėjimas ir laistymas – tada išauga sultingi bei gardūs ridikėliai. Dėl netolygios drėgmės ridikėliai sutrūkinėja, ypatingai kai pradeda storėti pagrindinė šaknis.

Ridikėliams dažniausiai problemų kelia spragės, musės ir šliužai. Šių kenkėjų galima išvengti apdengus pasėlius. Atsiradus rimtesnių ligų ir kenkėjų- sunaikinti augalus ir pradėti sėti kitoje vietoje.

Ankstyvųjų ridikėlių veislių derlių galima pradėti rinkti po 25-30 dienų nuo sėjos, vėlyvųjų- po 40-45 dienų nuo daigų pasirodymo. Peraugę ridikėliai sukietėja ir jų skonis suprastėja. Sukurtos ridikėlių veislės, kurios dera labai anksti- balandžio – gegužės mėnesiais, veislės, kurias sėjant per vasarą kas porą savaičių galima nuolat turėti šviežių ridikėlių.

Pastaba: Ridikėlių imti atrenkant didesnius šakniavaisius kas vieną dvi dienas, mažesnius palikti augti.

Ridikėliuose yra mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, fosforo, fluoro, nikelio, vario, mangano, sieros, cinko, magnio, jodo, chloro ir šiek tiek geležies), angliavandenių (mono- ir disacharidų), vitaminų B1, B2, B6, C (puikus vitamino C šaltinis), PP, geležies, folio rūgšties, pantoteno rūgšties, aminorūgščių, karoteno, fitoncidų, antocianino, antioksidanto, polifenolio, baltymų, ląstelienos, krakmolo ir nedidelis kiekis skaidulų. Nors vitamono C ridikėliuose nedaug (22-44mg%), bet ankstyvą pavasarį, kai šviežių daržovių yra ne tiek daug- jie labai vertinami. Ridikėlių skonis ir kvapas priklauso nuo sieros junginių turinčio eterinio aliejaus (tarp jų ir garstyčių aliejaus) bei karčiųjų glikozidų.

Jaunuose ridikėliuose yra vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų yra daugiau negu ridikuose, o ląstelienos, glikozidų ir eterinių aliejų- mažiau. Todėl ridikėliai ne tokie aštrūs. Ridikėlių negalima ilgai laikyti. Ryšulėlyje ridikėlių vitamino C yra ne mažiau nei vienoje citrinoje. Ridikėlių lapuose vitaminų ir mineralinių medžiagų ne ką mažiau nei pačiuose ridikėliuose.

Pastaba: Geriausia gaminti šviežių ridikėlių salotas arba valgyti juos nepjaustytus.

Ridikėlių poveikis: dezinfekcinis, vitamininis, laisvinamasis, baktericidinis, priešgrybelinis, reguliuojantis spaudimą, gerinantis apetitą, gerinantis virškinimą, stiprinantis ir valantis organizmą, mažinantis tinimus, stiprinantis imunitetą.

2. Ridikėliai ir jų gydomosios savybės

Ridikėliai yra artimi ridikų giminaičiai. Yra manoma, jog viiduramžiais jie selekcijos būdu išvesti iš ankstyvųjų ridikų rūšių. Žinoma, kad kinai gerokai iki Kr. turėjo vertingų ridikėlių veislių, pagal Herodotą, Egipto piramides statę vyrai savo jėgas palaikė valgydami ridikėlius. Taip pat yra žinių, jog iš Kinijos į Veneciją ridikėlius atgabeno Markas Polas.
Nuo pirmųjų ridikėlių atmainų iki dabartinių veislių sukūrimo praėjo šimtmečiai. Šiuo laikotarpiu žinomi apvalūs, pailgi, clindriški, balti, raudoni arba dvispalviai ridikėliai auginami nuo XVIII amžiaus. Ridikėliai vertinami dėl malonaus skonio kaip ankstyva daržovė, turinti nemažai vitaminų, ypatingai vitamino C.

Ridikėliai reguliuoja kraujospūdį, stabdo akmenų susidarymą inkstuose, šlapimo ir tulžies pūslėje. Ši daržovė gerina virškinamojo trakto veiklą ir žarnyno peristaltiką, valo stiprina organizmą bei imuninę sistemą, gydo mažakraujystę, vidurių užkietėjimą, gerina apetitą ir kraujotaką. Ridikėlius patartina valgyti maitinančioms krūtimi moterims, nes didina pieno išsiskyrimą. Ši daržovė naudinga sergant cukriniu diabetu, peršalimo ir infekcinėmis ligomis.

Taigi, galima išskirti pagrindines ridikėlių gydomąsias savybės, kurios svarbios kiekvienam žmogui, palaikant tinkamą sveikatos būklę:

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;

■ gydo arterinę hipertenziją (aukštas kraujo spaudimas);

■ gydo hipotoniją (žemas kraujo spaudimas);

■ gydo plaučių ligas;

■ gydo kvėpavimo takų ligas;

■ gydo bronchitą ir bronchinę astmą;

■ gydo burnos ir gerklės ligas;

■ gydo anginą;

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo kasos ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ gydo šlapimo ligas;

■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;

■ gerina virškinimą;

■ stiprina ir valo organizmą;

■ gydo rėmenį;

■ gydo odos ligas;

■ gydo cukrinį diabetą (cukraligę);

■ gydo nervinius negalavimus;

■ gydo moterų ligas;

■ gydo peršalimo ligas;

■ malšina uždegiminius procesus;

■ mažina tinimus;

■ gydo podagrą;

■ gydo vidurių užkietėjimą (obstipacija);

■ gydo galvos skausmą (migrena);

■ gydo mažakraujystę (anemija);

■ gerina kraujotaką;

■ gerina apetitą;

■ onkologines ligas;

■ mažina cholesterolio kiekį kraujyje;

■ gydo avitaminozę (vitaminų trūkumas);

■ stiprina imuninę sistemą (imunitetą);

■ gydo ausų ligas;

■ gydo nutukimą.

Pastaba: Ridikėlių nevartoti sergant tulžies pūslės uždegimu, tulžies latakų diskinezija, gastritu, opalige, kolitu ir meteorizmu (vidurių pūtmas). Sergant skrandžio, žarnyno arba kepenų ligomis patiekalų su ridikėliai reikėtų atsisakyti. Ridikėliuose gausu sieros, kuri gali sudirginti skrandį.

Asmenys, turintys skydliaukės sutrikimų turėtų vengti ridikėlių. Ridikėliuose yra medžiagų, vadinamų goitrogenais, kurios trukdo organizmui pasisavinti jodą. Jodas svarbus, nes saugo nuo skydliaukės ligų.

3. Ridikėliai ir jų gydomieji produktai

Ridikėlių produktai yra sultys, odos priemonės (pvz., kaukės) ir salotos.

Sultys.

Ridikėlių sultis sumaišytas su morkų sultimis;

Pastaba: Ridikėlių sultys geriamos tik sumaišytos su kitomis sultimis- geriausia su morkų sultimis.

3 dalys ridikėlių sulčių, 5 dalys salierų sulčių ir 8 dalys morkų sulčių.

Odos priemonės.

Skaistinamoji ridikėlių kaukė: Tarkuotus ridikėlius sumaišyti su aliejumi ir krakmolu. Šiuo mišiniu ištepti švariai nuvalytą veido ir iškirptės srities odą. Po 10-15 minučių nuplauti šiltu vandeniu.

Salotos.

Pavasarinės salotos: Saujelė ridikėlių lapų, saujelė ridikėlių lapų, 2 pomidorai, keletas svogūnų laiškų (arba 1 nedidelė svogūno galvutė), 1 saldusis pipiras, truputis petražolių, krapų bei kitokių prieskoninių daržovių. Padažo pagaminimas: 100 g augalinio aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis acto, 1 valgomasis šaukštas citrinų sulčių, 0,5 arbatinio šaukštelio garstyčių, druska, pipirai. Tada nuplautus ridikėlių ir salotų lapus, pomidorus, pipirą (pašalinus sėklas), svogūnų laiškus, žalumynus supjaustyti, sumaišyti ir užpilti padažu, gautu sumaišius visus jo gamybai reikalingus komponentus (gerai išplakti).

Ridikėliai kulinarijoje. Europiečiai apie ridikėlius žinojo XVI amžiaus pradžioje. Pirmieji ridikėlius atrado prancūzų virėjai- kai kur ridikėliai dar iki šių laikų vadinami „prancūziškais ridikais“. Yra liudijimų, jog ir Japonijoje jau tuo metu ridikėlių spėta paragauti.

Takuanas Soho, japonų dzen-budistų vienuolis ir poetas gyvenęs XVII amžiaus pradžioje, sugalvojo ridikėlių rauginimo receptą, kuris patiko jo pažįstamiems, jog paplito visoje Japonijoje ir yra populiarus iki šių dienų.

Maistui naudojami ridikėlių raudoni šakniavaisiai. Jie valgomi žali, termiškai neapdoroti, todėl juose nesumažėja vitaminų kiekis. Ši daržovė tinka deriniuose su kitomis šviežiomis daržovėmis. Nemažai ridikėlių sunaudojama puošti mėsos, sūrio, žuvies arba daržovių valgiams, sumuštiniams. Ridikėlių dedama į šaltas pavasarines sriubas.

Pastaba: Geriausia gaminti šviežių ridikėlių salotas arba valgyti juos nepjaustytus.

Perkant ridikėlius, visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. Daržovės lapai turi būti sodriai žali ir traškūs, o jų minkštimas- stangrus. Rekomenduojama pirkti mažus arba vidutinio dydžio ridikėlius, nes didesni- ne tokie sultingi ir skanūs, be to, gali būti tuščiaviduriai arba nemaloniai kartūs.

Šaldytuve ridikėlius galima laikyti apie savaitę, bet nepamiršti nupjauti daržovių lapų. Ridikėliai ilgiau išliks švieži, jeigu juos laikysime celofaniniame maišelyje į drėgną rankšluostį.

Ridikėlius gardu valgyti su grietine, svogūnais, pomidorais, morkomis, raugintais arba šviežiais agurkais ir kopūstais.

Salotos.

Ridikėlių ir agurkų salotos su kiaušiniais: 250 g ridikėlių, 2 agurkai, 2 virti kiaušiniai, 50 g svogūnų laiškų, 70 g grietinės ir druskos. Tada kiaušinius supjaustyti kubeliais, ridikėlius ir agurkus- griežinėliais, svogūnų laiškus susmulkinti. Paskui viską užpilti grietine, pagardinti druska ir sumaišyti.

Ridikėlių salotos su obuoliais: 10 ridikėlių, 100 g salotų lapų, 30 g krapų, obuolys, 2 valgomieji šaukštai ir druskos. Tada ridikėlius, obuolį, salotas bei krapus supjaustyti, įberti druskos, įpilti aliejaus ir viską išmaišyti.

Ridikėlių ir agurkų salotos su vištų kepenėlėmis: 150 g ridikėlių, 200 g agurkų, 240 g vištų kepenėlių, 2 kiaušiniai, salotų lapų, 2 valgomieji šaukštai citrinos sulčių, 1 arbatinis šaukštelis prancūziškų garstyčių, 2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus, 0,75 arbatinio šaukštelio druskos, 0,5 arbatinio šaukštelio cukraus, 3 valgomieji šaukštai miltų. Tada vištų kepenėles nuplauti, nusausinti popieriniais rankšluosčiais, pavolioti miltuose ir apkepinti iš abiejų pusių. Po to į keptuvę įpilti 30-50 ml vandens, uždengti dangčiu ir troškinti kepenėles, kol išgaruos vanduo. Kiaušinius išvirti kietai bei supjaustyti kubeliais. Ridikėlius ir agurkus supjaustyti šiaudeliais bei sumaišyti. Pagardo pagaminimas: Sumaišyti citrinos sultis, aliejų, garstyčias, druską ir cukrų. Į dubenį sudėti salotų lapus, ant jų suberti agurkus ir ridikėlius, ant viršaus sudėti vištų kepenėles, kiaušinius bei užpilti paruoštu pagardu. Šias salotas pagardinti sezamų sėklomis.

Ridikėlių salotos su varške: Ryšelis ridikėlių, 4 valgomieji šaukštai varškės, ryšelis krapų (taip pat į salotas galima dėti petražolių, rūgštynių), ryšelis svogūnų laiškų, 2 valgomieji šaukštai aliejaus ir druskos. Tada varškę pasūdyti, ridikėlius supjaustyti pusžiedžiais ir žalumynus smulkiai sukapoti. Tada viską sumaišyti ir pagardinti aliejumi.

Ridikėlių salotos su virtais burokais: Ridikėlius nulupti, supjaustyti plonomis skiltelėmis, įdėti vieną virtą buroką, smulkiai supjaustytų svogūnų, vieną raugintą agurką, kmynus, krienus, aliejaus arba grietinės.

Ridikėlių salotos su šviežiais burokais: Ridikėlius nuplauti, supjaustyti plonomis skiltelėmis, dėti vieną šviežią sutarkuotą buroką, smulkiai supjaustytų svogūnų, vieną raugintą agurką, kmynus, krienus, aliejaus, grietinės arba padažo (padažo gaminimas: imti 1 valgomąjį šaukštą bet kokių sulčių: raugerškio, svarainių, putinų, spanguolių, rabarbarų ir 4 valgomuosius šaukštus aliejaus).

Nr. 1. Ridikėlius nuplauti, supjaustyti plonomis skiltelėmis, dėti tarkuotų morkų, svogūnų, žalumynų, kmynų ir aliejaus padažo.

Nr. 2. Ridikėlius nuplauti, supjaustyti plonomis skiltelėmis, dėti sutarkuotas morkas, griežčius, krienus, svogūnus, raugintus agurkus, žalumynus, kmynus, aliejaus arba grietinės padažą.

Nr. 4. Ridikėlius nuplauti, supjaustyti plonmis skiltelėmis, dėti vieną virtą buroką, smulkiai supjaustytų svogūnų, žalumynų, raugintus agurkus, kmynus, krienus, aliejaus arba grietinės padažą.

Nr. 5. Ridikėlius nuplauti, supjaustyti plonomis skiltelėmis, dėti sutarkuotas morkas, svogūnus, raugintus kopūstus, žalumynus, kmynus, aliejaus arba grietinės padažą.

Ridikėlių salotos su varške ir jogurtu: 200 g ridikėlių, 100 g varškės, 2-3 valgomieji šaukštai jogurto, pagal skonį druskos ir pipirų. Tada ridikėlius nuplauti, supjaustyti plonais griežinėliais, supilti varškę ir jogurtą, pasūdyti, įberti pipirų ir išmaišyti. Paruoštas salotas sudėti į salotinę.

Žaliosios salotos „Ramunė“: 1 ryšelis ridikėlių, 3 švieži agurkai, 1/2 ryšelio krapų arba petražolių, 200 ml jogurto, 3 kuokšteliai salotų lapų, 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis acto, druskos pagal skonį. Tada salotas nulupti, supjaustyti šiaudeliais, petražoles arba krapus susmulkinti, sumaišyti su salotomis ir sudėti į salotinės vidurį. Kiaušinius kietai išvirti, nulupti, vieną kiaušinį supjaustyti griežinėliais, kitą- skiltelėmis išilgai. Vieną kiaušinio trynį padėti salotų viduryje, o aplink išdėlioti kiaušinio skilteles su baltymu į viršų, jog susidarytų ramunės žiedas. Aplinkui sudėti kiaušinio ir ridikėlių griežinėlius ir šiaudeliais supjaustytus agurkus, o tarp jų- petražolių ir krapų šakeles.

Padažo pagaminimas: Jogurtą pasūdyti bei gerai išplakti. Tada įpilti acto, aliejaus ir išmaišyti. Padažas tiekiamas atskirai, padažinėje.

Sriubos.

Šaltriubė: 50 g ridikėlių su lapais, 50 g dilgėlių, 50 g agurkų, 30 g svogūnų laiškų, 0,5 l kefyro, druskos, maltų juodųjų pipirų, 3 valgomieji šaukštai grietinės. Tada dilgėles nuplikinti ir susmulkinti. Ridikėlius jų lapus, agurkus ir svogūnų laiškus supjaustyti bei viską užpilti kefyru. Paskui pagardinti druska, pipirais, įdėti grietinės ir išmaišyti.

Sumuštiniai.

Sumuštiniai su ridikėliais ir avokadų kremu: 3 ridikėliai, 6 riekelės juodos duonos, avokadas, 0,5 citrinos, sauja lazdynų riešutų, 0,5 valgomojo šaukšto sojų padažo, krapų ir druskos. Tada lazdynų riešutus apskrudinti keptuvėje, ridikėlius supjaustyti griežinėliais, avokadą nuplauti, išimti kaulą ir išskobti minkštimą. Nuo citrinos nulupti žievelę ir išspausti 1 valgomąjį šaukštą sulčių. Avokadą sudėti į trintuvo indą, ten pat supilti sultis bei sojų padažą, truputį pasūdyti. Trinti, kol gausis vienalytė masė. Riešutus sukapoti arba kitaip susmulkinti. Gautą kremą tepti ant duonos, ant viršaus uždėti ridikėlių griežinėlių, pabarstyti smulkintais riešutais bei papuošti krapų šakelėmis.

Užkandis prie alaus: 100 g ridikėlių, 100 g fermentinio sūrio, 50 g pupelių, 20 g krapų, 20 g česnakų, 3 valgomieji šaukštai majonezo, maltų aitriųjų paprikų, druskos, pjaustytos duonos ir aliejaus. Tada pupeles išmirkyti ir išvirti pasūdytame vandenyje. Fermentinį sūrį stambiai sutarkuoti, ridikėlius supjaustyti šiaudeliais, 4 česnakų skilteles bei krapus susmulkinti. Paskui viską suberti į indą, pagardinti majonezu, aitriosiomis paprikomis bei išmaišyti. Duonos riekeles pakepti su aliejumi, įtrinti česnakais bei aptepti paruošta mase.


© 2012-2019 | Visos teisės saugomos.