Moliūgas ir jo savybės « Mokslo diena « 

Moliūgas ir jo savybės



 

1. Moliūgas ir jo samprata

2. Moliūgas ir jo gydomosios savybės

3. Moliūgas ir jo gydymo produktai

Moliūgas ir jo gydymo būdai (tęsinys)

 

azuolas

1. Moliūgas ir jo samprata

Augalo šeima: Moliūginiai-Cucurbitaceae Juss.

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis moliūgas- Cucurbita pepo L.

Augalo sinonimai: arbūzas, dynas, dynis, karpuotasis, korbas, peponas

Senovės Indokinijos legenda byloja, jog visa žmonija bei gyvūnija yra kilusi iš moliūgų, augusių Dienbjenfru vietovėje prie Mekongo upės. Kalbama, jog moliūgų sėklas pasėjo du antžmogiai. Kai moliūgai išaugo bei pradėjo nokti, iš vieno pasigirdo žmonių balsai, iš kito- gyvulių. Niekas jų iš ten negalėjo išleisti. Tik aplink Himalajus keliavęs Dievas perskėlė moliūgus: ir iš vieno išleido įvairių rasių žmones, o iš kito- įvairią gyvūniją. Todėl kinai moliūgą laiko daržo karaliumi.

Senovės graikai ir romėnai iš moliūgų darydavo butelius vandeniui bei vynui laikyti. Amerikoje moliūgai jau žinomi 3000 metų prieš Kristų. Moliūgų sėklos buvo rastos kasinėjant Peru kapavietes.

XIX amžiuje Prancūzijoje buvo organizuojamos karališkojo moliūgo šventės. Prancūzai išrinkę didžiausią moliūgą, jį karūnuodavo turgaus aikštėje, visi susirinkę žmonės nusilenkdavo jam bei išreikšdavo nuolankumą ir pagarbą. Po garbingos moliūgui pagarbos ceremonijos supjaustydavo jį ir išdalydavo visiems susirinkusiems žmonėms, kurie iš jo virdavo sriubą.

Moliūgų garbinimo ir pagerbimo paprotys yra JAV, Ilinojaus valstijoje ir Eurikos vietovėje. Šios šventės metu prikepama daugybė moliūgų pyragų-pajų ir karūnuojama moliūgų karalienė.

Moliūgas yra vienmetis žolinis augalas. Augalo šaknis yra strypinė ir šakota. Moliūgo stiebas yra gulsčias, šliaužiantis žeme arba laipiojantis, briaunotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais ir ilgais ūseliais. Jo lapai yra žali, stambūs, dideli, plaukuoti, širdiški, ilgakočiai, apaugę standžiais plaukeliais, skiautėti (skiautės dantytos arba skiautėtos) arba ištisiniai. Augalo lapkotis yra ilgas. Moliūgo žiedai yra dideli, pavieniai, vienalyčiai (kartais gali būti dvilyčiai), pažastiniai, geltoni arba oranžiniai. Jo vaisius yra daugiasėklis, 20-30 cm skermens. Moliūgo vaisiai ya dideli (iki 100 kg), rutuliški arba pailgi, žalia geltona, oranžine arba dryžuota luobele. Moliūgo sėklos yra stambios, 6-30 mm ilgio ir 8-13 mm pločio, plokščios, kiaušiniško, iš šonų suplotos, baltos, šviesiai geltonos arba gelsvai geltonos bei matiniu paviršiumi.

Moliūgas žydi gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Augalo vaisiai noksta rugpjūtį.

Moliūgo tėvynė yra Vidurio ir Pietų Amerika (Šiaurės Amerikos pietinės dalies) – Meksika, Teksasas. Meksikoje moliūgai auginti maistui, puošmenoms arba talpiems indams pasigaminti, jau daugiau kaip prieš 7000 metų. Ši daržovė ten buvo vartojama jau 3000 m.pr. Kr., Europoje- susilaukė pripažinimo tik XIX amžiuje. Šis augalas auginamas visuose žemynuose.

Į Europą moliūgus atvežė keliautojo Kristupo Kolumbo jūreiviai. Moliūgai greitai paplito visose šalyse, kur tik jiems augti yra palankios sąlygos. Lietuvoje XVI amžiuje maistui bei pašarui auginami kietaluobiai moliūgai, ir paprastieji moliūgai- gerai subręstantys mūsų šalies gamtinėmis sąlygomis.

Moliūgas auginamas ir Lietuvoje. Jis gausiai auginamas soduose bei daržuose. Yra žinoma daug moliūgų formų, veislių grupių ir veislių. Moliūgo porūšiai yra agurotis ir patisonas. Žinoma per 100 augalo veislių. Moliūgas yra dažnas augalas.

Moliūgai – tai šilumą mėgstantys augalai, todėl jiems reikia parinkti greitai įšylančią (iki +12 º C) bei nuo vėjų apsaugotą vietą arba saulėtoje vietoje. Dirvožemio pH 5,5-6.

Moliūgai labai tinka apsodinti komposto krūvą. Juos reikia sodinti šoniniame šlaite, bet ne ant krūvos viršaus. Komposto dežėje geriausiai sodinti kuo žemiau į tarpą prie senelės. Moliūgų lapai sukurs pavėsį, šaknys sugers iš žemės išplautas naudingas medžiagas.

Moliūgai auginami derlingoje, gerai įdirbtoje priemolio arba priesmėlio dirvoje. Dirva turi būti gili, trąši, nerūgšti ir turinti daug humuso. Prieš sėjant moliūgus reikia iškasti 45 cm gylio ir 70×70 cm dydžio sodinimo duobę. Pusę duobos pripilti perpuvusio mėšlo arba daržo komposto bei vėl užpilti.

Moliūgai pradedami sėti pavasario antroje pusėje (pražydus alyvoms) šiltnamyje 15-18º C temperatūroje. Siekiant jog moliūgai greičiau sudygtų galima jų sėklas per naktį pamirkyti. Moliūgus reikia sėti į atskirus vazonėlius. Vasaros laikotarpiu sodinti praėjus šalnos pavojui, į paruoštas sodinimo duobes.. Moliūgų sėklos sėjamos į drėgną žemę, kaip ir agurkai, prieš tai juos pabrinkinus – sudygsta per 5-6 dienas. Augalo sėklos sėjamos lizdiniu būdu po 2-3 sėklas į lizdą 70×70 cm atstumu. Sėjai parenkamos stambios pilnavetės moliūgų sėklos (siekiant nustayti moliūgų sėklų kokybę, jas galima pamerkti į 3-5 % valgomosios druskos tirpalą- sėjamos tik nusėdusios ant indo dugno moliūgų sėklos). Moliūgų sėklos įterpiamos 5-8 cm gyliu.

Siekiant turėti ankstenį derlių, moliūgus galima pirmą gegužės dešimtmetyje pasėti į vazonėlius šiltnamyje arba inspekte. Jog moliūgų sėklos nesupūtų, iki sudygimo palaikoma + 20-25 º C temperatūra. Pasirodę moliūgų daigai neištįs, jeigu 5-6 dienas temperatūra naktį bus pažeminama iki +12 º C, dieną iki+15-18 º C.

Moliūgų daigai užauga per 20-25 dienas. Prieš sodinant į nuolatinę augimo vietą, daigai yra grūdinami. Moliūgų daigai sodinami tokiais pat atstumais kaip ir sėjant sėklomis.

Išdygę moliūgai retinami, lizde paliekant po 1-2 moliūgų daigus- išrauti daigeliai sodinami į kitą vietą. Moliūgams augant, juos reikia apkaupti, naikinti piktžoles ir purenti dirvą. Paaugus moliūgų vaisiams, reikia patrumpinti pagrindinį stiebą virš 6-ojo lapo, tada vaisiai anksčiau subręsta. Virkščias be vaisių galima išpjauti- bręsti palikti 3-4 vaisius. Jeigu žemė yra per drėgna- padėti lenteles arba kokią kitą tam tikslui tinkamą medžiagą.

Siekiant suvaldyti spartų moliūgų augimą, reikia apsukti stiebus aplink augalą, prismeigiant juos vielos kamsčiais. Norint užsiauginti didžiulius moliūgus, pasirinkti vieną- tris gerus vaisius, o kitus nuskinti. Laistyti reikia augimo metu. Būtų gerai kas pora savaičių patręsšti. Besidriekiančių veislių viršūnes artėjant vasaros pabaigai reikia nuskabyti. Kai moliūgų vaisiai subręsta, reikia nustoti juos laistyti ir tręšti. Per visą augimo sezoną moliūgus reikiai gausiai laistyti kalio turinčiomis trąšomis.

Moliūgus gali užpulti kenkėjai ir ligos. Daug žalos pasėliams padaro šliužai, nes gali iki stiebo nuėsti paliktus be priežiūros augalus. Rimčiausi moliūgų liga yra agurkų mozaikos virusas. Moliūgų lapai pasidaro taškuoti, vaisiai deformuojasi. Sirgimo atveju reikia sunaikinti visus užkrėstus moliūgus. Sausais metais bėdų gali kelti miltligė, bet ją paprastai galima ignoruoti, nes bėda būna dažniausiai nerimta. Reikia drėkinti dirvą bei laikytis rekomenduojamų atstumų, jog moliūgai nesusigrūstų ir tarp jų galėtų laisvai judėti oras. Tokiu būdu bus užkirstas kelias infekcijai.

Moliūgų derlius nuimamas prieš šalnas, kai vaisiai pasiekia brandą (t.y. odelė įgyja veislei būdingą spalvą, minkštimas tampas purus ir skanus, sėklos subrendusios). Vaisiai laikomi vėsioje + 5-6 º C temperatūros patalpose ant lentynų arba dėžėse.

Vasarinius moliūgus pjauti, kol odelė švelni bei jie yra pakankamai dideli valgyti. Moliūgų vaisius nupjauti su 5 cm stiebeliu Jeigu vartojami švieži, žieminius moliūgus taip pat pjauti, kitu atveju, palikti ant augalo bei pjauti tik per pirmąsias šalnas. Palikti moliūgus savaitei saulėtoje vietoje, jog sustiprėtų odelė.
Vasarinių moliūgų laikymo laikas santykinai trumpas- 2-3 savaitės. Šiuos moliūgus geriausiai vartoti šviežius, tiesiai nuo augalo. Žieminius moliūgus galima laikyti iki 2 mėnesių, jeigu laikant temperatūra nenukrinta žemiau 0º C. Laikyti moliūgus po vieną pakabintus tinkliniuose arba padėtus dėžese tarp šiaudų.
Pastaba: Moliūgo vaisiai skinami būtinai su koteliu (nupjaunami su ilgu vaiskočiu). Nuskynus moliūgo vaisius be kotelio, per žaizdą gali patekti infekcija- moliūgo vaisius pradės gesti. Stambiavaisių veislių moliūgus palikti saulėje bent savaitę, jog sukietėtų žievė. Moliūgus laikyti gerai vėdinamojoje, 10º C temperatūros, 95% santykinės drėgmės patalpoje, Moliūgai išbūna 4-6 mėnesius ilgiau.

Moliūgo vaistinė žaliava yra sėklos. Augalo vaisiai renkami subrendę.

Nuskinti moliūgų vaisiai 1-2 mėnesius laikomi patalpoje, kol subrenda sėklos. Išimtos moliūgų sėklos išplaunamos, paskleidžiamos plonu sluoksniu ant popieriaus arba audinio šiltoje patalpoje 25-30 º C temperatūroje. Išdžiūvusios moliūgų sėklos nuvalomos, supilamos į maišelius bei laikomos sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamojoje patalpoje. Moliūgų sėklos sudaro iki 5 % vaisiaus masės. Jų sėklų lukštas turi būti gelsvai baltas, sėklaskilčių vidinė plėvelė- žalsvai pilka, o sėklaskiltės- gelsvos, bekvapės bei malonaus skonio. Tokiomis sąlygomis laikoma moliūgo vaistinė žaliava (moliūgų sėklos) tinkamos vartoti 2 metus.

Moliūgas- tai vertinga daržovė, pasižyminti dideliu vitaminų A ir B kiekiu. Daržovės sėklos turi didelę maistinę vertę bei naudojamos medicinoje ir kulinarijoje.
Moliūgų vaisių minkštime yra 4-11 % cukraus, 92% vandens, 5-14 % angliavandenių (krakmolo ir ląstelienos), 1,1-1,7% pektinų, provitamino A, vitaminų (B1, B2, C, K, PP), karotinoidų, silicio rūgšties, mineralinių druskų (natrio, kalcio, kalio, magnio, geležies, fosforo, mangano, cinko, fluoro, molibdeno, kobalto). Augalo minkštime yra daug vandens ir balastinių medžiagų, kurios yra naudingos organizmui.

Moliūgo sėklose labai gausu baltymų ir nesočiųjų augalinių riebalų, aprūpinančių organizmą vitaminu E. Šios daržovės sėklose yra vitaminų (ypatingai daug B grupės vitamino; taip pat vitaminų C, E), cinko, geležies, šiek tiek riebalų bei mitybai reikalingų skaidulų, nikotino rūgšties, dervinių medžiagų, organinių rūgščių, melono, karotinoidų, beta karoteno ir riebalinio aliejaus (linoleno, oleino, palmitino ir stearino rūgščių glicerinų), fitosterino (kukurbitolio).

Moliūgo sėklos gali būti su kietu lukštu ir aliejinių rūšių sėklos- be lukšto. Jo sėklose yra vidutiniškai 36-52 % aliejaus, iki 28 % baltyminių medžiagų, aliejuje tirpstančių vitaminų ir kt.

Moliūgo sėklose yra iki 1 % steroidų, tokoferolių (vitamino E), seleno, mangano, cinko, vario pėdsakų, 35-40 % riebalinio aliejaus, iki 30 % pektinų, iki 25-30 % proteinų. Veikliųjų medžagų kiekis didžiąja dalimi priklauso nuo taksono.

Moliūgų lapuose yra vitamino C, o moliūgo žieduose- flavonoidų, karotinoidų, vitaminų B1, B2, B6, PP.

Moliūgų minkštimo poveikis: skatina šlapimo išsiskyrimą, šalina iš organizmo chloridus ir cholesterolį ir gerina virškinimo trakto metoriką.

Moliūgų sėklų poveikis: varo šlapimą, varo tulžį, malšina uždegimą, laisvina vidurius ir skatina testerono apykaitą.

 

2. Moliūgas ir jo gydomosios savybės

Moliūgai yra puikus dietinis maistas, kuris tinka vaikams bei nutukusiems žmonėms. Šios daržovės minkštimas laisvina vidurius, gerina virškinamojo trakto veiklą bei medžiagų apykaitos procesus ir malšina storųjų žarnų uždegimą.

Moliūgų sėklos- tai geriausias augalinių baltymų šaltinis.

Moliūgai tinkami vartoti sergant tulžies pūslės ligomis, podagra, ateroskleroze, inkstų ligomis, šlapimo pūslės ligomis, kepenų ligomis, anemija (mažakraujyste), esant dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradusių patinimų ir nėštumo toksikozei.

Medikai pataria išlukštentas moliūgų sėklas bei iš jų pagamintus preparatus gydyti žmones, kurie serga prostata turi kaspinuočių arba askaridžių. Moliūgų vaisių minkštimu gydyti inkstų ir kepenų ligas. Taip pat moliūgų vaisių minkštimas skatina šlapimo išsiskyrimą, didina chloro druskų išsiskyrimą iš organizmo, gerina motorinę žarnyno funkciją- tinka esant vidurių užkietėjimui, kolitui bei podagrai.

Medicinos atstovai pastebėjo, jod Balkanų šalyse, kuriuose vyrai valgo daug moliūgų sėklų, jiems rečiau pasitaiko prostatos hiperplazija.

1774 metais vienas Bohemijos mokslininkas paminėjo, jog moliūgų sėklų aliejus turi būti vartojamas tepalams pleistrams, siekiant palengvinti sergančiųjų kančias. Nuo to laiko moliūgų sėklų pradėta vartoti daugeliui ligų gydyti.

Taigi, galima išskirti pagrindines moliūgo gydomąsias savybes, kurios svarbios kiekvienam žmogui.

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;

■ gydo arterinę hipertenziją (aukštą kraujospūdį);

■ mažina cholesterolio kiekį kraujyje;

■ gerina kraujodarą;

■ gydo plaučių ligas;

■ gydo gerklės ligas;

■ gydo kepenų ligas;

■ gydo kasos ligas;

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo kasos ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ gydo šlapimo ligas;

■ gydo kaulų ligas;

■ gydo sąnarių ligas;

■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;

■ gerina virškinamojo trakto veiklą;

■ gerina medžiagų apykaitą;

■ padeda esant apsinuodijimui;

■ stiprina organizmą;

■ valo organizmą;

■ gydo žaizdas;

■ gydo sąnarių ligas;

■ padeda išlaikyti sveiką skydliaukę;

■ gydo cukrinį diabetą (cukraligę);

■ gydo peršalimo ligas;

■ gydo odos ligas;

■ gydo žaizdas;

■ gydo nervinius negalavimus;

■ gydo moterų ligas;

■ gydo vyriškas ligas;

■ gydo vaikų ligas;

■ gydo podagrą;

■ gydo kolitą;

■ gydo vidurių užkietėjimą;

■ gydo alergines ligas;

■ gydo infekcines ligas;

■ gydo ausų ligas;

■ gydo anemiją (mažakraujystė);

■ padeda esant protiniam nusilpimui;

■ stiprina imuninę sistemą (imunitetą);

■ skatina prakaitavimą;

■ gydo avitaminozę (vitaminų trūkumas);

■ gydo onkoligines ligas;

■ gydo dantų ir dantenų ligas;

■ gydo nutukimą;

■ stiprina plaukus.

Pastaba: Moliūgų nerekomenduojama vartoti sergant lėtinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis, dėl kurių padidėja dujų susikaupimas. Taip pat nevartoti pasireiškus alerginėms reakcijoms.

Kaip matome, moliūgus turi nemažai gydomųjų savybių. Moliūgas yra veiksminga gydymo priemonė nuo tam tikrų ligų bei negalavimų. Šį augalą patartina vartoti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, kepenų ir tulžies ligomis, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, odos ligomis, vyriškomis ligomis (prostata), gerina ir gerina ir virškinamojo trakto veiklą bei medžiagų apykaitą. Moliūgas puiki daržovė, kuri padeda įveikti nutukimą, šalina cholesterolį iš organizmo bei stiprina imuninę sistemą.

 

3. Moliūgas ir jo gydymo produktai

Moliūgo gydomieji produktai yra nuovirai, antpilai, salotos, sriubos, kava, moliūgų tyrės, moliūgų sultys, moliūgų ir kanapių pienas, moliūgų aliejus. Taip pat moliūgas plačiai vartojamas kulinarijoje.


Moliūgo sultys.

Moliūgų sultyse yra sacharozės, naudingų pektininių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto druskų. Jose yra vitaminų C, B1, B2, B6, E ir beta karotino.

Kava.

Vitamininga moliūgų žievės kava: Sumalti džiovintą moliūgų žievę kavamalėje. Tada iš gautų moliūgų žievės miltelių, pora arbatinių šaukštelių įberti į puodą, užpilti 1 stikline vandens bei keletą minučių pakaitinti. Po to į verdantį mišinį įpilti sojos pieno arba grietinės, pakaitinti apie 10-20 sekundžių bei palikti, jog pritrauktų. Tada atsiranda ypatingas aromatas bei tuo pačiu išbrinksta moliūgų žievelės.

Antpilai.

Moliūgo sėklų antpilas: 200 g nuvalytų ir kavamale sumaltų moliūgo sėklų užplikyti 0,5 l verdančio vandens (galima termose) ir palikti 8-10 valandų nusistovėti. Gerti po ½ stiklinės 4 kartus per dieną, 15-20 minučių prieš valgį.

Nuovirai.

Moliūgų vaiskočių nuoviras: 1 valgomąjį šaukštą džiovintų smulkintų moliūgų vaiskočių užpilti 1 stikline verdančio vandens, pavirinti 10 minučių, palikti 30 minučių, jog pritrauktų ir perkošti. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.

Moliūgų tyrė.

Moliūgų tyrė: 1 dalis pieno, 2 dalys vandens. Tada šiame pieno ir vandens mišinyje išvirti gabalą moliūgo.

Moliūgų sėklų tyrelė: Elektriniu plaktuvu arba grūstuvu susmulkinti 20-40 g moliūgų sėklų. Tada masę sumaišyti su trupučiu kefyro arba jogurto ir keletu obuolių skiltelių (jogurtas, kefyras ir obuoliai stabilizuoja žarnyno mikroflorą). 7-14 dienų kasryt tuščiu skrandžiu valgyti šią moliųgų sėklų tyrelę. Baigiant gydymo kursą reikia išgerti 2-3 šaukštus ricinos aliejaus arba tam tikro preparato.

Pastaba: Gydant moliūgų sėklomis, kirminas nustoja judėti- nuo žarnyno sienelės atsiskiria jo galva. Vėliau išgėrus laisvinamųjų, pavyzdžiui ricinos aliejaus, parazitas yra pašalinamas iš žarnyno.

Moliūgų ir kanapių pienas.

Moliūgų ir kanapių sėklų pienas: sumaišyti 1 stiklinę moliūgų sėklų ir 1 stiklinę kanapių sėklų. Tada sutrinti, pamažu pilant 3 stiklines verdančio vandens ir nukošti. Išgerti per dieną.

Moliūgų aliejus.

Moliūgų sėklų aliejus: Šis aliejus spaudžiamas iš moliūgų sėklų, kuriame yra labai daug nesočiųjų riebalų rūgščių Omega-3 ir Omega-6 bei mineralų. Moliūgų sėklų aliejus – tai vienas iš svarbiausių augalinių cinko šaltinių.

Pastaba: Moliūgų sėklų aliejuje yra yra fitosterinų, nemažas kiekis nesočiųjų rūgščių (ypatingai linolio), kurios taip pat turi teigiamos įtakos cholesterolio kiekiui ir malšina skausmą.Kitos svarbios medžiagos- kukubitinas (stabdantis kaspinuočių augimą žarnyne), citrulinas (šalina vandenį) ir vitaminas E (gaudo laisvuosius radikalus). Todėl yra labai svarbus senatvinių negalavimų ir aterosklerozės profilaktikai.

Pastaba: gryną moliūgų sėklų aliejų atpažinti yra lengva. Užlašinus moliūgų sėklų aliejaus ant lėkštės, lašiukas išlaiko savo formą. Falsifikuotas (nitikras) moliūgų aliejus- lengvai psklinda.


Moliūgų kaukė veidui:
2 valgomieji šaukštai smulkiai sutarkuoto moliūgo minkštimo, 10 g grikių medaus, 100 ml vandens. Į moliūgo masę įpilti vandens ir pašildyti vandens vonelėje, kol masė bus reikiamo tirštumo. Tada pridėti medaus, gerai išmaišyti ir šiek tiek atvėsinti. Šiltą masę užpilti ant marlės, yuždėti ant veido, uždengti kilpiniu rankšluosčiu, laikyti 20 minučių. Paskui veidą nuprausti šiltu vandeniu.

Salotos.

Antioksidantinės salotos: Sutarkuoti moliūgus ir obuolius ir susmulkinti riešutus ir apelsinus. Tada sumaišyti su citrinos sultimis, moliūgų aliejumi arba jogurtu bei pabarstyti cinamono.

Pastaba: Antioksidantai yra vitaminai, mineralai ir kitos maistinės medžiagos, kurios saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalo poveikio.

Vitaminingos salotos: 200 g moliūgų, 1 didelis obuolys, 7 graikiniai riešutai, pusė citrinos, 1 šaukštas medaus. Tada sutarkuoti moliūgą, sumaišyti su obuolio gabaliukais, citrinos sultimis ir medumi bei pabarstyti riešutais.

Sriubos.

Moliūgų sriuba su imbieru: 1 kg lupto, gabaliukais pjaustyto moliūgo be sėklų, 2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus, 1 vidutinio dydžio griežinėliais pjaustytas poras, 4 traiškytos česnako skiltelės, 2 valgomieji šaukštai tarkuoto imbiero, 1,5 l daržovių sultinio, žaliosios citrinos sultys ir žievelės pagal skonį, druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Tada priekaistuve įkaitinti alyvuogių aliejų, sudėti moliūgus, porus ir kepti keletą minučių. Po to įmaišyti česnakus bei imbierą, įpilti šiek tiek sultinio ir kepti, kol suminkštės porai. Vėliau supilti likusį sultinį bei užvirti- virti 10 minučių arba kol moliūgo gabaliukai išvirs ir nukris. Tada priekaituvį nukaisti, supilti žaliosios citrinos sultis, suberti žievelę bei pagal skonį pagardinti prieskoniais, Moliūgų sriubą su imbieru patiekti netrintą arba sutrinti į vienalytę tyrę.

Vitamininė sriuba: Supjaustyti svogūną ir česnako skiltelę ir pakepinti su alyvuogių aliejumi. Tada sudėti supjaustytą moliūgą, užpilti trupučių vištienos sultiniu, pabarstyti imbieru bei patroškinti, kol suminkštės. Valgyti su grietine, fermentiniu sūriu ir džiuvesėliais.

Moliūgas kulinarijoje. Moliūgai vartojami, žali, kepti (pvz., pyragus), virti (pvz., sriubas), troškinti, rauginti bei įvairiai konservuoti. Kulinarai įvairiuose šalyse iš moliūgų gamina skanius patiekalus (ypatingai švelnaus skonio moliūgų patiekalai tinka jautriam skrandžiui). Moliūgai puikiai dera su kitais maisto produktais (ypatingai delikatesiniais).

Garsus gydytojas Hipokratas yra teigęs, jog Maistas turi būti ir Vaistas. Moliūgas yra kartu ir maistas ir Vaistas – puikiai veikia širdį, padeda gydyti inkstų ligas ir nutukimą.

Salstelėjusio skonio moliūgų aliejų galima vartoti po 1 šaukštelį arba skaninti daržovių ir žuvies patiekalus.

Moliūgų sriuba: 0,5 kg moliūgų, 1 l vištienos sultinio, pusę valgomojo šaukšto sviesto, pusę valgomojo šaukšto miltų, pusę valgomojo šaukšto cukraus, truputį druskos, baltųjų pipirų, cinamono, malto imbiero, 100 g virto kumpio, 100 g saldžios grietinėlės. Tada moliūgą nulupti, išimti sėklas, supjaustyti kubeliais bei virti 15 minučių sultinyje. Po to gautą masę sutrinti ir dar pakaitinti, ištirpinti sviestą, sumaišyti su miltais, sudėti į sriubą, gerai išmaišyti ir pagardinti prieskoniais. Tada supjaustyti kumpį plonomis juostelėmis, sudėti į sriubą bei įpilti plaktos grietinėlės.

Moliūgų salotos su raugintais kopūstais: 300 g moliūgų, 1 stiklinė raugintų kopūstų, 1 svogūnas, 1 arbatinis šaukštelis kmynų, aliejus (pvz., saulėgrąžų aliejus) arba grietinė pagal poreikius. Tada sutarkuoti moliūgus rupia trintuve, pridėti raugintų kopūstų, susmulkintų svogūnų, žalumynų, kmynų, aliejaus (pvz., saulėgrąžų aliejaus) arba grietinės.

Moliūgų “Stebuklas”: 300 g moliūgų, 200 g rūgščių sulčių, 100 g medaus, 200 g plaktos grietinėlės, uogos ir vaisiai. Tada moliūgą sutarkuoti rupia trintuve, užpilti citrinų, rabarbarų, svarainių arba spanguolių sulčių, įdėti medaus, 2 valandas palaikyti, dėti ant didelės lėkštos lėkštės 2 cm storio sluoksnį, ant viršaus uždėti storąplaktos grietinėlės sluoksnį, papuošti šviežiomis atba konservuotomis uogomis arba vaisiais.


Kefyriniai sklindžiai su moliūgu:
250 g moliūgo, 400 g kvietinių miltų, 400 ml kefyro, 4 kiaušiniai, 3 arbatiniai šaukšteliai cukraus, druskos pagal skonį. Tada kefyrą išmaišyti su kiaušiniais, druska, miltais bei smulkiai sutarkuotu moliūgu. Užmaišytą tešlą nedidelėmis porcijomis šaukštu pilti aliejumi iškepton keptuvėn. Apkepinti iš abiejų pusių. Iškepusius sklindžius apibarstyti cukrumi.

Moliūgų kremas: 300 g moliūgų, 100 g medaus, 2 valgomieji šaukštai želatinos, 200 g sulčių, 200 g plaktos grietinėlės ir citrinų žievelių milteliai. Tada moliūgą sutarkuoti, įpilti bet kokių vaisių sulčių, pridėti citrinos žievelių miltelių, medaus, ištirpintos želatinos, išdėlioti plaktą grietinėlę, išpilstyti į formas bei padėti, jog sustingtų ir patiekti su uogų padažu arba pienu.

Moliūgų musas: 300 g moliūgų, 200 g medaus, 200 g spanguolių sulčių, 1 litras manų košės ir pieno pagal poreikius. Tada smulkiai sutarkuoti moliūgą, sumaišyti su medumi ir spanguolių sultimis, įmaišyti į skystą manų košę, suplakti ir patiekti su pienu.

Moliūgų putėsiai: 1 stiklinė moliūgų masės, 50-100g medaus, 50 g spanguolių sulčių, 4 kiaušinių baltymai ir pienas. Tada moliūgą smulkiai sutarkuoti, sumaišyti su medumi, spanguolių sultimis, pridėti kiaušinių baltymų bei suplakti iki standžių putų ir patiekti su pienu.

Moliūgų saldusis patiekalas: Moliūgus sutarkuoti stambia trintuve, užpilti spanguolių, bruknių arba šermukšnių sultimis bei pasaldinti medumi ir patiekti su plakta grietinėle bei putinų uogomis.

Moliūgų saldusis patiekalas su putinų sultimis: Moliūgus sutarkuoti stambia trintuve užpilti putinų sultimis, pasaldinti medumi pagal skonį bei patiekti su plakta grietinėle ir putinų uogomis.

Moliūgų saldusis patiekalas su bruknėmis: Moliūgus sutarkuoti stambia trintuve, užpilti bruknių sultimis, pasaldinti medumi pagal poreikį ir patiekti su plakta grietinėle bei raugerškio uogomis.

Desertas “Šventė”: 200 g moliūgo, 3-4 obuoliai, 4 mėlynosios slyvos, 2 valgomieji šaukštai kefyro, 2 valgomieji šaukštai citrinos sulčių. Tada obuolius nulupri, perpjauti per pusę, pašalinti sėklalizdžius bei supjaustyti gabalėliais Išimti slyvų kauliukus, supjaustyti minkštimą taip kaip obuolius. Moliūgo minkštimą sutarkuoti bei sumaišyti su paruoštais obuolių ir slyvų gabaliukais, supilti citrinų sultis, kefyrą bei gerai išmaišyti. Paruoštą desertą 20-30 minučių palaikyti šaldytuve.

Praktiški patarimai kulinarijai:

– ne visiškai subrendusius moliūgus 2-3 mėnesius galima išlaikyti gerai vėdinamojoje patalpoje, kurios oro temperatūra 3 º C bei santykinė oro drėgnė- 60-70%;

– moliūgo nunokimą galima matyti iš nudžiūvusio vaiskočio;

– moliūgus galima dėti į tyres, sriubas, kepinius ir juos konservuoti su saldžiarūgščiais vaisiais;

– moiūgų sėklų aliejus tinka gaminti salotoms ir suteikia joms pikantišką skonį;

– moliūgų griežinėlius dėti tik į gerai įkaitintą keptuvę, nes jie gražiai iškeps bei neprigers riebalų.


© 2012-2021 | Visos teisės saugomos.