Gaurometis ir jo savybės « Mokslo diena « 

Gaurometis ir jo savybės



 

1. Gaurometis ir jo apibūdinimas

2. Gaurometis ir jo gydomosios savybės

3. Gaurometis ir jo gydomieji produktai

4. Gaurometis ir jo gydomieji būdai (tęsinys)

 

gaurometis

1. Gaurometis ir jo apibūdinimas

Augalo šeima: Nakvišiniai (Onagraceae Juss.)

Botaninis augalo pavadinimas: Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium)

Augalo sinonimai: ožkarožė, ožrožė, kazokai

Gaurometis – tai daugiametis 60-120 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis ilgas storas, šliaužiantis, su daugelio požeminių ūglių, iš kurių išauga lapuoti antžeminiai stiebai. Augalo stiebas yra status arba kylantis, apvalus arba nežymiai briaunuotas, viršūnėje truputį šakotas, plikas, kiek raudono atspalvio bei nuo pamato iki žiedyno lapuotas. Gauromečio lapai yra pražanginiai, lancetiški, smailūs, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė- melvai žalia, bekočiai, lygiakraščiai arba su nežymiais danteliais ir su ryškiomis gyslomis. Augalo žiedai stambūs, purpuriški rausvi, retai- balti, netaisyklingi, iki 3 cm skersmens, susitelkę stiebo viršūnėje į gana ilgas, 10-45 cm ilgio viršūnines daugiažiedes kekes. Jo vainiklapiai yra kiaušiniški, apie 15 mm ilgio bei purpurinės spalvos.

Gaurometis žydi liepos- rugsėjo mėnesiais. Augalo vaisius yra 4-9 mm ilgio ankštaros pavidalo daugiasėklė plaukuota dėžutė. Jo vaisius neretai rausvo atspalvio, trumpais, pagulusiais plaukeliais apaugusios, daugiasėklės, 4 sąvaromis atsirančios dėžutės. Gauromečio sėklos smulkios, pailgai ovališkos, iš abiejų pusių nusmailėjusios, lygios, su baltų plaukelių kuokštais bei skirtukais. Jis dauginasi šakniastiebio palaipomis bei sėklomis. Vienas augalas užaugina iki 20000 sėklų, kurias platina vėjas.

Gaurometis auga visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje yra dažnas augalas.

Lietuvoje gaurometis auga sąžalynais pamiškėse, miškų aikštelėse, ištisiniuose kirtimuose, laukymėse, šalikėlėse, pakelėse, grioviuose, nusausintuose durpynuose, degvietėse ir bergždynuose. Augalas mėgsta vidutinio drėgnumo derlingus dirvožemius, kur vyksta intensyvi nitrifikacija. Jis mėgsta saulėtą vietą, bet auga ir pavėsyje, bet nežydi. Toje pačioje vietoje gaurometis gali augti 6 ir daugiau metų, papildomai tręšiant- 10 bei daugiau metų.

Taip pat gauromečius galima auginti aukštų daugiamečių gėlių grupėse, prietvorų, siekiant pridengti nepatrauklias sodybos vietas arba sutvirtinti šlaitus.

Lietuvoje natūraliuose (Raf.) genties augavietėse auga viena rūšis- siauralapis gaurometis (Chamarion angustifolium (L).

Gaurometis dauginamas sėklomis, kurios subręsta rugsėjo- spalio mėnesiais, dalijant senus kerus arba šakniastiebiais. Ankstyvą rudenį arba pavasarį sodinami 10-15 cm ilgio šakniastiebių gabaliukai tarp eilių paliekant 60 cm, tarp augalų- 25 cm tarpus. Patartina kartais dirvos paviršių papurenti.

Gaurometis geriausiai auga gausiai azoto trąšomis patręštame dirvožemyje. Augalas sunaudoja daug azoto- alina žemę. Jį patartina nuolatos tręšti kompostu arba azoto trąšomis.

Gauromečio vaistinė žaliava yra žolė (Epilobii folium) ir lapai (Epilobii herba). Augalo antžeminė dalis (lapai ir žolė) rušiama augalams žydint – birželio viduryje- liepą.

Gauromečio žolė pjaunama žydėjimo metu, paskleidžiama plonu sluoksniu, džiovinama gerai vėdinamojoje patalpoje bei nuo saulės apsaugotoje vietoje. Paruošta gauromečio vaistinė žaliava pakuojama į daugiasluoksnius popierinius maišus, laikoma sausoje bei gerai vėdinamojoje patalpoje. Tokiomis sąlygomis paruošta vaistinė žaliava tinkama vartoti 2-3 metus.

Rečiau vartojami gauromečio šakniastiebiai ir šaknys, kurie kasami rudenį, baigiantis augalų vegetacijai, arba ankstyvą pavasarį.

Antžeminėje dalyje kaupiasi raugai (10 proc.), gleivės (iki 15 proc.), vitaminas C, fitosterinai, flavanoidai (kempferolio, kvercitino glikozidai).

Gauromečio šakniastiebiuose yra daug krakmolo, cukraus, riebalų, ląstelienos, raugų, gleivių, pektinų, netirštos kilmės alkoloidų, fitosteronų, flavonoidų, organinių rūgščių, angliavandenių, mineralinių medžiagų (geležies, mamgano, vario ir kt.)

Gauromečio stiebuose yra rauginių medžiagų ir pluošto.

Gauromečio lapuose yra daug taninų, gleivių, vitamino C (3 kartus daugiau negu apelsinuose arba tiek pat kiek juoduosiuose serbentuose), cukraus, pektinų, galutinai neišaiškinti alkoloidų, karoteno, mineralinių medžiagų (geležies, mangano, molibdeno, boro), organinių rūgščių, flavonoidų (kvercetino, kempferolio) ir kitų medžiagų.

Pagal taninų kiekį gauremečiuo neprilygsta joks kitas augalas. Gauromečio sėklose yra aliejaus.

Gauromečio poveikis: priešuždegiminis, priešinfekcinis, priešvėžinis, raminamasis, gerinantis virškinimą, stiprinantis imunitetą, stiprinantis oganizmą, stabdatis kraujavimus, gerinantis kraujo sudėtį, gydantis opas, malšinantis skausmą, gydantis galvos skausmą.

Kitos panaudojimo sritys:

– Iš gauromečio stiebų galima gauti pluoštą, tinkamą virvėms vyti bei maišinei medžiagai austi.

– Gaurometis- tai pašarinis ir medingas augalas.

– Gaurometis vartojamas kulinarijoje: maistui tinkami jauni gauromečio stiebai, jauni lapai ir virti šakniastiebiai. Jauni lapai tinka maistui- salotoms bei kaip arbatžolių pakaitalas.

– Iš jauno gauromečio lapų ruošiama arbata: Suomijoje vadinama Kopori arbata, Rusijoje- Ivano arbata.

– Gauromečiai- tai vieni iš medingiausių augalų, kurio medus yra skaidrus, žalsvo atspalvio ir labai švelnaus skonio. Išsuktas gauromečio medus greitai kristalizuojasi- gali būti ir grietinės konsistencijos.

– Gilios gauromečio šaknys purena dirvą ir stiprina šlaitus. Kartais augalas stelbia miško želdinius, o kartais apsaugo juos nuo per didelio saulės kepinimo.

2. Gaurometis ir jo gydomosios savybės

Liaudies medicinoje gaurometis yra puiki gydomoji priemonė skrandžio ir žarnyno bei žaizdų gydymui. Šis augalas jau nuo seniausių laikų pripažįstamas kaip puiki priešvėžinė priemonė. Gaurometyje esanti medžiaga chaneloras slopina piktybinių ląstelių augimą, stabdo įvairių rūšių, ypatingai prostatos, vėžio vystymąsi.
Gauromečio arbata gydoma prostatos ligos, impotencija, virškinamojo trakto ligos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę ir galvos skausmą. Taip pat ši arbata normalizuoja kraujo spaudimą, padeda apsinuodijus, mažina organizmo intoksikaciją, padeda atgauti žmonėms jėgas po įvairių persirgtų ligų ir kt.

Gauromečio lapų užpilas gydo nemigą, galvos skausmą, medžiagos apykaitos sutrikimus, skrandžio opaligę ir mažakraujystę.

Gauromečio žolės užpilas gydo skrandžio ir dvylikapirštės opaligę, gastritą ir kolitą.

Gauromečio preparatai vartojami išoriškai: vonelėms, kompresams ir pavilgams- gydo ausų, gerklės ir nosies uždegimus. Šio augalo lapų nuoviru plaunamos ilgai negyjančios žaizdos. Švieži susmulkinti gauromečio lapai dedami ant pūliuojančių, ilgai negyjančių žaizdų, opų, pragulų, o jų milteliais barstomos žaizdos.

Gauromečio šakniastiebių nuoviras vartojamas sergant baltosiomis, sifiliu, gonorėja; skalaujama gerklė sergant angina.

Taigi, gali išskirti pagrindines gauromečio savybes, kurios svarbios kiekvienam žmogui, palaikant tinkamą sveikatos būklę:

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;

■ gydo arterinę hipertenziją;

■ gydo kvėpavimo takų ligas;

■ gydo bronchitą ir bronchinę astmą;

■ gydo burnos ir gerklės ligas;

■ gydo anginą;

■ gydo kepenų ligas;

■ gydo kasos ligas;

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ gydo šlapimo ligas;

■ gydo skrandžio ligas;

■ gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę;

■ gydo gastritą;

■ gerina virškinimą;

■ gerina medžiagų apykaitą;

■ stiprina ir valo organizmą;

■ gydo apsinuodijimą;

■ gydo odos ligas;

■ gydo žaizdas;

■ gydo cukrinį diabetą (cukraligė);

■ gydo sąnarių ligas;

■ gydo kaulų ligas;

■ gydo raumenų negalavimus;

■ gydo nervinius negalavimus;

■ gydo moterų ligas;

■ gydo vyrų ligas;

■ gydo vaikų ligas;

■ gydo infekcines ligas;

■ malšina uždegiminius procesus;

■ malšina tinimus;

■ gydo onkologines ligas;

■ gydo kolitą;

■ gydo galvos skausmus (migrena);

■ gydo mažakraujystę (anemija);

■ gerina kraują;

■ stabdo kraujavimus;

■ suaktyvina kraujodaros procesus;

■ gydo avitaminozę (vitaminų trūkumas);

■ stiprina imuninę sistemą (imunitetą);

■ gydo ausies ligas;

■ gydo nutukimą;

■ gydo dantų ir dantenų ligas;

■ stiprina plaukus.

3. Gaurometis ir jo gydomieji produktai

Gauromečio gydomieji produktai yra arbatos, nuovirai, užpilai, tinktūros, kompresai ir mišiniai.

Arbatos.

Gauromečio arbata: 2 arbatinius šaukštelius gauromečio žolės užplikyti 1 stikline verdančio vandens ir palaikyti 10 minučių, jog pritrauktų. Gerti kiekvieną dieną.

Pastaba: Arbatoms paprastai naudojamas karštas vanduo, bet ne verdantis. Gauromečio arbatai tinka 40 °C temperatūros vanduo, nes tokiu atveju išsiskiria daugiau gleivinių medžiagų.

Gauromečio arbata: Rytų Europoje iš jaunų gauromečio lapelių ruošiama naminė arbata.

Fermentuota gauromečio arbata: Fermentacijos metu gauromečio lapus truputį apvytinti, smulkiai supjaustyti ir gerai paminkyti. Tada sukimšti į nemetalinį indą, pridengti drėgnu audiniu, prispausti svoriu (akmeniu arba kokiu nors kitu sunkiu daiktu) ir laikyti 1-2 valandas kambario temperatūroje. Po to gauromečio lapus ketaus keptuvėje ant silpnos ugnies kaitinti 40 minučių (tik neperkaitinti bei nesudeginti). Po 40 minučių ant vidutinės ugnies dažnai maišant arbatą išdžiovinti iki sausumo. Šios gauromečio arbatos kvapas yra labai gardus.

Fermentuota gauromečio arbata: Fermentuotai arbatai geriausia rinkti jaunus rasotus gauromečio lapelius žydėjimo pradžioje. Tada lapelius gerai sutrinti, jog išsiskirtų sultys, sudėti į trilitrinį stiklainį, suspausti, aklinai uždengti, palikti saulėje 6-12 valandų, priklausomai nuo saulės intensyvumo. Gauromečio lapai turi sušusti bei fermentuotis. Po to paskleisti ant paklodės ir sudžiovinti. Galima gamintis kvapnią gurmanišką gauromečio arbatą. Gerti arbatą 30 minučių prieš valgį arba praėjus porai valandų po valgio.

Užpilai.

Gauromečio užpilas: 1 valgomąjį šaukštą gauromečio žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens, uždengti, kaitinti 15 minučių vandens vonelėje, palaikyti iki atvėsimo ir nukošti. Vartoti prieš miegą.

Gauromečio užpilas: 1 valgomąjį šaukštą gauromečio lapų arba žolės užpilti 200 ml verdančio vandens termose, palaikyti 30 minučių ir nukošti. Gerti po ½ stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Gauromečio užpilas: 3 valgomuosius šaukštus gauromečio žiedų užpilti 0,5 l verdančio vandens termose, palaikyti 30-40 minučių ir nukošti. Gerti po 1/3-1/2 stiklinės 3 kartus per dieną.

Nuovirai.

Gauromečio žolės nuoviras: 15 g gauromečio žolės užpilti 200 ml vandens, virti 15 minučių, palaikyti valandą, nukošti ir nuspausti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.

Gauromečio šakniastiebių nuoviras: 10 g gauromečio šakniastiebių užpilti 250 ml karšto vandens, virti 20 minučių, nukošti ir nuspausti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.

Gauromečio žolės nuoviras: 2 valgomuosius šaukštus gauromečio žolės užpilti 0,5 l verdančio vandens. Tada pakaitinti užpilą iki užvirimo, ir nukėlus nuo viryklės ir palikti 30 minučių pritraukti. Gerti po 1/3 stiklinės 3-4 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Tokiu būdu gydytis 2-3 savaites.

Mišiniai.

Vaistažolių mišinys: Sumaišyti 2 dalis gauromečio žolės, 3 dalis liepos žiedų, 1 dalį čiobrelių žolės, 1 dalį raudonėlio žolės. Tada 1 valgomąjį šaukštą vaistažolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, kaitinti 15 minučių vandens vonelėje, palaikyti iki atvėsimo ir nukošti. Gerti po ½ stiklinės 4 kartus per dieną, prieš valgį, 1-2 savaites.

Kompresai.

Gauromečio lapų kompresas: Saują švariai nuplautų gauromečio lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens ir tuoj pat nukošti. Tada košelę sukrėsti į drobinį maišelį, uždėti ant skaudamos vietos bei šiltai pridengti. Gauromečio kompresą keisti kas 2-3 valandas.

Tinktūros.


Gauromečio tinktūra:
0,5 l stiklainį pripildyti susmulkintais gauromečio žiedais, užpilti iki viršaus degtine, gerai uždaryti, leisti nusistovėti tamsioje vėsioje vietoje mėnesį. Vartoti po 30 lašų į 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Gaurometis kulinarijoje. Maistui vartojami jauni gauromečio stiebai, jauni lapai ir virti šakniastiebiai. Jauni gauromečio ūgliai valgomi virti. Ypatingai skani ir vertinga fermentuotų gauromečio lapų, sumaišytų su žemuogių, aviečių ir gervuogių lapais, arbata. Jauni gauromečio lapai tinka sriuboms,
salotoms vieni arba su kitų augalų lapais, derinant su krienais, rūgštynėmis, svogūnų laiškais, paskaninti aštriu arba rūgščiu padažu ir mėsingoms sriuboms.

Gauromečiai- tai vieni iš medingiausių augalų, kurio medus yra skaidrus, žalsvo atspalvio ir labai švelnaus skonio. Išsuktas gauromečio medus greitai kristalizuojasi- gali būti ir grietinės konsistencijos.

Salotos.

Virtų gauromečių šakniastiebių salotos: Pasūdytame vandenyje išvirti apie 100 g šakniastiebių. Tada juos supjaustyti šiaudeliais, sumaišyti su smulkintais morka, svogūnu, sskiltele česnako, 1 valgomuoju šaukštu žaliųjų žirnelių ir 2 valgomaisiais šaukštais majonezo.

Žalių gauromečių šakniastiebių salotos: Nulupti ir smulkiai sutarkuoti 100 g gauromečio šakniastiebių. Tada įmaišyti 1 valgomąjį šaukštą tarkuotų kietojo sūrio, morką, skiltelę česnako, 2 valgomuosius šaukštus majonezo ir druskos.

Gauromečių ir apynių ūglių salotos: Gauromečio ir apynių ūglius supjaustyti, pridėti laiškų, krapų, kefyro, grietinės. Jeigu yra noras, galima pridėti ir rūgštynių.

Salotos: 50-100 g gauromečio ūglių ir lapų 1-2 minutes panardinti į verdantį vandenį, nusausinti ir supjaustyti. Tada sumaišyti su 50 g pjaustytų svogūnų laiškų ir 2 valgomaisiais šaukštais tarkuotų krienų, įspausti citrinos sulčių, paskaninti 20 g grietinės ir pasūdyti.

Blynai.

Blynai: 3 dalis džiovintų gauromečio šakniastiebių miltų sumaišyti su 2 dalimis kvietinių miltų. Tada į 5 valgomuosius šaukštus mišinio įberti sodos, druskos, įpilti 2 valgomuosius šaukštus aliejaus, 0,5 stiklinės kefyro, įleisti kiaušinį, išplakti bei kepti blynus. Valgyti su kefyru arba rūgpieniu.

Tyrės.

Tyrė: Išvirti apie 200 g gauromečio ūglių ir lapų. Tada juos sudėti į keptuvę kartu su troškintais tarkuota morka ir smulkintu svogūnu, įkrėsti 1 valgomąjį šaukštą pomidorų pastos, įpilti aliejaus, pasūdyti, papipiruoti bei baigti troškinti.

Barščiai.

Barščiai: 100 g jaunų gauromečio ūglių, lapų, 100 g dilgėlių lapų ir juos 1-2 minutes panardinti į verdantį vandenį, nusausinti ir supjaustyti. Tada patroškinti su 20 g sviesto. Paskui į 0,5 l verdančio vandens arba sultinio įmesti 200 g pjaustytų bulvių, morką, troškintus lapus ir virti, kol bulvės suminkštės. Baigiant virti paskaninti prieskoniais beoi pasūdyti. Patiekiant į lėkštes įdėti kietai virto pjaustyto kiaušinio bei įkrėsti grietinės.

Pagardai.

Sriubų pagardas: Susmulkinkite gauromečio lapų, rūgštynių lapų ir plaučių lapų. Tada juos sutrinti su druska (šiuos imti 5-10 proc. žalios masės). Paskui sugrūsti į stiklainius bei laikyti šaldytuve.


© 2012-2021 | Visos teisės saugomos.