Dilgėlė ir jos savybės « Mokslo diena « 

Dilgėlė ir jos savybės



 

1. Dilgėlė ir jos samprata

2. Dilgėlė ir jos gydomosios savybės

3. Dilgėlė ir jos gydomieji produktai

Dilgėlė ir jos gydymo būdai (tęsinys)

 

dilgele

1. Dilgėlė ir jos samprata

Augalo šeima: Dilgėliniai – Urticaceae Juss.

Botaninis augalo pavadinimas: Didžioji dilgėlė – Urtica dioica L.

Augalo sinonimai: dilgė, dilgynė, juodadalgė, juodnotrinė, notryna, notrynė, notrė, nuoterenė

Vaistažolės dilgėlės pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio urere– degiti, dilginti, nes augalas yra apaugęs dilginamaisiais plaukeliais.

Vaistažolė dilgėlė buvo minima net senovės pasakoje apie dvylika brolių juodvarniais lakstančių, kaip padedanti atsikratyti raganos burtų. Mūsų senoliai puikiai žinojo ir išmanė, apie dilgėlės gydomąsias galias ir savybes: naudojo dilgėlę ir kaip vaistą, ir kaip maistą. Seni žmonės dilgėlę vadindavo pavasario vaistinių augalų karaliene.

Dilgėlė- tai daugiametis dvinamis 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Jos šakniastiebis yra ilgas, šiaužiantis, briaunotas bei geltonas. Vaistažolės stiebas yra status, briaunotas, keturbriaunis. Visas augalas yra apaugęs paprastais bei dilginamaisiais plaukeliais. Dilgėlės lapai yra priešiniai, pailgai kiaušiški arba lancetiški su stambiai dantytais pakraščiais, beveik trikampiški, dantyti- 8-17 cm ilgio bei 2-8 cm pločio ir smailėjančiomis viršūnėmis. Viršutinė lapo pusė yra tamsiai žalia, apatinė- žalia arba pilkai žalia. Dilgėlės žiedai yra vienalyčiai ir žali. Vyriški ir moteriški žiedai yra žali, neryškūs bei susitelkę į šluoteles lapų pažastyse. Dilgėlės vaisiai yra ovalūs arba kiaušiniški, 1,2- 1,5 mm dydžio riešutėliai.

Verta pabrėžti, jog dilgėlė turi odą deginančius trapius plaukelius. Palietus dilgėlę, dilginamojo plaukelio galvutė nulūžta, viršūnėlė nusmailėja, tampa aštri bei lengvai įsmingą į odą. Tada į atsiradusią žaizdelę įšvirkščiamas vakuolės skystis, turintis odą dirginančių medžiagų (skruzdžių rūgšties): oda parausta, dega ir retkarčiais gali iškilti ant odos pūslelės.

Dilgėlė žydi birželio- spalio mėnesiais. Vaistažolės sėklos sunoksta liepos- spalio mėnesiais.

Dilgėlė yra paplitusi Europinėje Rusijos dalyje, išskyrus Arktiką, Vakarų Sibire, Skandinavijoje, Atlantinėje ir Vidurio Europoje, Viduržemio jūros srityje, Balkanuose ir Mažojoje Azijoje. Augalas atneštinis yra Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje. Dilgėlė auga Europojoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje dilgėlė auga miškuose (drėgnuose lapuočių miškuose), krūmuose, pakrūmėse, drėgnuose dirvose, patvoriuose, pievose, šiukšlynuose, grioviuose, apleistuose sodybose, netoli upių bei ežerų ir prie sodybų. Dilgėlė yra viena labiausiai paplitusių piktžolių Lietuvoje.

Lietuvoje Urtica L. genties savaime auga 2 dilgėlių rūšys: didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) bei gailioji dilgėlė (Urtica urens L.). Yra auginama kanapinė dilgėlė (Urtica cannabina L.).

Dilgėlė gerai auga lygioje vietoje su negiliu podirvio vandeniu, lengvoje bei sunkesnėje puveningoje, gerai tręštoje dirvoje bei sukultūtintose žemapelkėse.

Dilgėlė dauginama sėklomis, sėjant rudens laikotarpiu eilėmis 30 cm tarpueiliais- 10 m² reikia apsėti 0,4-0,6 g dilgėlių sėklų. Tada augalai išretinami 10 cm atstumu. Ji šakniastiebiais dauginama pavasario arba rudens laikotarpiu- sodinama eilėmis 15-20 cm tarp šakniastiebių bei 30-50 cm tarpueiliais. Pirmaisiais dilgėlės augimo metais būtina nuolatinė priežiūra: dirvos purenimas, ir piktžolių naikinimas. Dilgėlių platancija tręšiama perpuvusiu mėšlu.

Dilgėlės vaistinė žaliava yra žolė (Urticae herba), šaknys (Urticae radix) bei vaisiai/sėklos (Urticae fructus/semen). Taip pat yra naudojami gydyti ir dilgėlių lapai.

Dilgėlių žolė pjaunama 2-3 kartus per vegetacijos laikotarpį (birželio-rugpjūčio mėnesiais), dilgėlių šaknys kasamos rudens laikotarpiu arba ankstyvojo pavasario laikotarpiu, dilgėlių vaisiai/sėklos renkami liepos-rugpjūčio mėnesiais. Dilgėlių lapai skinami per žydėjimą, muvint pirštines.

Nupjautos žydinčios dilgėlių viršūnės (30-50 cm), pjaunamos dalgiu arba pjautuvu, muvint pirštine. Iš karto nupjautos dilgėlių viršūnės džiovinamos, paskleidus plonu sluoksniu, nuolatos vartant, gerai vėdinamojoje patalpoje, pavėsyje arba džiovykloje 45-50 ºC temperatūroje. Išdžiūvus dilgėlių žaliavai pašalinami stambesni stiebai, parudavę lapai bei kitos priemaišos. Iš 10 kg dilgėlių žolės gaunama 2,2-2,3 kg orasausės. Išdžiūvusi dilgėlių žolė yra trapi, tamsiai žalios spalvos, specifinio kvapo bei kartoka. Pakuojama į maišus, laikoma sausoje ir gerai vėdinamojoje patalpoje. Tokiomis sąlygomis paruošta vaistinė dilgėlių žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Nuo dilgėlių šaknų yra pašalinama antžeminė dalis, plaunama šaltu vandeniu bei džiovinama.

Dilgėlių lapai džiovinami gerai vėdinamojoje patalpoje, patariama po skrdos arba šiferio stogu. Džiovinti dilgėlių lapai yra trapūs, tamsiai žalios spalvos ir kartoko skonio. Tokiomis sąlygomis paruošti dilgėlių lapai tinkami vartoti 2 metus.

Veikliosios dilgėlių medžiagos: aminai (histaminas, acetilcholinas, cholinas, serotinas), flavonoidai, skruzdžių rūgštis, gliukochinonai, mineralai (silicis ir geležis), vitaminai A, B ir C bei taninai.

Dilgėlių lapuose yra angliavandenių (krakmolo), baltymų, riebalinio ir eterinio aliejaus (3,6 proc.), tanidų, urticino, fermentų, gleivių, proteinų (19,7 proc.), riebalų (3,6 proc.), pelenų (15-18 proc.), celiuliozės 22,3-30 proc. (žydėjimo laikotarpiu iki 30 proc.), beazotinių medžiagų (7,4 proc.), cukraus, organinių rūgščių (skruzdžių rūgšties, pieno rūgšties, acto rūgšties, cirtrinų rūgšties ir kt.), fenolkarboksirūgščių, raugų, kumarinų, flavonoidų (kvercetino, glokozidų ir kempferolio), vitaminų C, K, B2, B3, E, K, PP, filochinono (K), pantoteno rūgšties, beta sitosterino, karotino, fermentų, daug chlorofilo (jaunuose dilgėlių lapuose iki 7 proc.), mineralinių medžiagų (kalio, kalcio (2,4-7,9 proc.), natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chloro, chromo, stroncio, molibdeno, seleno, bario, vario, vanadžio ir kt.), karotinoidų, fitoncidų, dervų, alkaloidų ir kitų azoto junginių (acetilcholino, histamino, hidroksitriptamino) ir porfirinų.

Dilgėlių šaknyse yra sterolių, kumarinų (skopoletino), alakoidų (nikotino), lektinų, raugų, polisacharidų, fenilpropanų, vitamino C, dažinių bei mineralinių medžiagų.

Dilgėlių sėklose yra vitamino C bei riebalinio aliejaus.

Verta pabrėžti, jog dilgėlėse vitamino C yra 2,5-3 kartus daugiau negu citrinuose.

Dilgėlių poveikis: detoksikuojantis, tonizuojantis, valantis, priešskorbutinis, antialerginis, raminamasis, priešuždegiminis, sutraukiamasis, regeneruojantis, antiseptinis, diuretinis, slopinantis, lengvai laisvinantis vidurius, didinantis hemoglobino bei eritrocitų kiekį, mažinantis cukraus kiekį kraujyje, reguliuojantis rūgščių bei šarmų pusiausvyrą organizme.

Kitos dilgėlių naudojimo sritys:

– Jauni dilgėlių lapai vartojami kulinarijoje: sriuboms ir salotoms. Dilgėlių lapus vartoti ankstyvą pavasarį, esant vitaminingo maisto trūkumui. Taip pat dilgėlių lapais lesinami naminiai paukščiai.

– Dilgėlių stiebų pluoštas daugelyje šalių naudojamas audiniams austi bei virvėms vyti. Iš dilgėlių šaknų bei lapų gaunami dažai, vartojami konditerioje ir parfumerijoje.

 

2. Dilgėlė ir jos gydomosios savybės

Dilgėlė- tai viena vertingiausių ir svarbiausių vaistažolių, randamų gamtos vaistinėje. Joje yra didelis kiekis geležies, kuris svarbus sergant mažakraujyste, gydo alerginius odos bėrimus ir nervinės kilmės egzemą. Dilgėlė stiprina inkstus bei kepenis, padeda pašalinti atliekas ir kenksmingas medžiagas bei toksinus iš organizmo. Ši vaistažolė naudinga gydant žvynelinę (psoriazę), nes pagerina kraujotaką bei suteikia organizmui mineralinių medžiagų, mažinančių skausmą bei uždegimą.

Dilgėlių arbatą naudinga gerti visiems žmonėms moterims maitinančioms krūtimi. Jos tepalas naudojamas gydant psoriazę (žvynelinę). Dilgėlių sultis ir jų arbatos vartojamos esant nušalimams ir cistitui (šlapimo pūslės uždegimui).

Dilgėlėse esančias veikliąsias medžiagas vertino ir gydymui taikė Avicena XVI amžiuje- dilgėlės lapų nuoviru stabdė plaučių, žarnyno bei gimdos kraujavimus. Ši vaistažolė, ypatingai pasitarnavo karo laikotarpiu.

Senovės Romos gydytojas Dioskaridas yra palikęs rašytinių šaltinių apie dilgėlių gydomąsias galias. Žinomiausias gydytojas Hipokratas pripažino dilgėle universalia vaistažole, kuri skirtas daugeliems ligoms bei negalavimams gydyti.

Taigi, galima išskirti pagrindines dilgėlės gydomąsias savybes, kurios svarbios kiekvienam žmogui:

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;

■ gydo plaučių ligas;

■ gydo kvėpavimo takų ligas;

■ gydo bronchitą ir bronchinę astmą;

■ gydo gerklės ir ryklės ligas;

■ gydo kepenų ligas;

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ gydo šlapimo ligas;

■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;

■ gydo skrandžio ir dvylikapirštės opaligę;

■ gydo gastritą;

■ gydo virškinamojo trakto ligas;

■ gerina medžiagų apykaitą;

■ stiprina organizmą;

■ valo organizmą;

■ gydo cukrinį diabetą (cukraligę);

■ padeda esant rėmeniui;

■ gydo odos ligas;

■ gydo pūliaujančias ir blogai gyjančias žaizdas;

■ gydo peršalimo ligas;

■ gydo sąnarių ligas;

■ gydo stuburo skausmus;

■ gydo radikulitą;

■ gydo raumenų uždegimą;

■ gydo kaulų ligas;

■ gydo nervinius negalavimus ir ligas;

■ gydo moterų ligas ir negalavimus;

■ gydo vyrų ligas;

■ gydo vaikų ligas;

■ gydo podagrą;

■ gydo kolitą;

■ gydo vidurių užkietėjimą;

■ gydo viduriavimą;

■ gydo hemorojų;

■ gydo infekcines ligas;

■ gydo alergines ligas;

■ slopina uždegimus;

■ aktyvina skydliaukės veiklą;

■ gydo onkologines ligas;

■ gerina atmintį;

■ gydo migreną (galvos skausmas);

■ aktyvina kraujotaką;

■ stabdo kraujavimą;

■ valo kraują;

■ padeda esant tinimams;

■ skatina protinę veiklą (darbą);

■ mažina uždegimus;

■ gerina apetitą;

■ gydo avitaminozę;

■ gydo nutukimą;

■ stabdo prakaitavimą;

■ gerina regėjimą;

■ gydo kojų ligas;

■ gydo dantų ir dantenų ligas;

■ stiprina plaukus;

■ padeda esant pagirioms.

Pastaba: Sergant padidėjus kraujo krešumui, tromboze, tromboflebitu, atereoskleroze, hipertonine liga, hipotonija (žemas kraujospūdis) ir esant nėštumo laikotarpiui nepatartina vartoti dilgėlių preparatų. Taip par dilgėlės preparatai nevartojami esant strazdanoms arba pigmentinėms dėmėms, nes didina odos jautrumą saulės spinduliams.

Dilgėlėmis nudilgintas odos vietas galima gydyti trinant jas sumaigytais rūgštynių lapais- rūgštynės neretai auga netoli dilgėlių.

Kaip matome, dilgėlė yra turi daug gydomųjų savybių. Dilgėlė yra veiksinga priemonė nuo tam tikrų ligų ir negalavimų. Šis augalas yra itin efektyvus gydant anemiją (mažakraujystę), inkstų ir šlapimo ligas, skrandžio ir žarnyno ligas, kepenų ir tulžies ligas, kvėpavimo takų ligas, bronchitą ir bronchinę astmą, vyriškas ir moteriškas ligas bei kt. Dilgėlės vartojimas yra svarbus pavasario laikotarpiu, nes tada, yra vitaminų trūkumas- ji yra puiki polivitamininė priemonė.

 

3. Dilgėlė ir jos gydomieji produktai

Dilgėlės gydomieji produktai arbatos, antpilai, užpilai, nuovirai, tinktūros, sultys, ekstraktai, trauktinės, gėrimai, plaukų priemonės, kremai, vantos, tyrės, salotos ir sriubos. Vaistažolė jau nuo senų laikų vartojama kulinarijoje.

Arbatos.

Dilgėlių lapų arbata: 2 arbatinius dilgėlės lapų užplikyti 1 stikline verdančio vandens, uždengti ir palaikyti 10 minučių. Kasdien gerti po 2-3 stiklinės dilgėlių arbatos.

Dilgėlių lapų arbata: 2 valgomuosius šaukštus džiovintų dilgėlių lapų užplikyti 1 stikline verdančio vandens, uždengti bei palikti 5 minutėms pritraukti.

Dilgėlių šaknų arbata: 2 arbatinius šaukštelius dilgėlių šaknų užpilti 1 stikline vandens, virti 5 minutes. Vakare pamažu išgerti po 1 stiklinę šios arbatos.

Dilgėlių lapų ir šaknų arbata: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų dilgėlių lapų arba šaknų užplikyti ¼ l vandens, 5 minutes palikti pritraukti ir nukošti. Gerti drungną mažais gurkšneliais po puo puodelį rytais bei vakarais.

Pastaba: Didelės dilgėlių šaknų dozės gali sudirginti skrandį ir žarnyną bei sukelti alergines reakcijas.

Dilgėlių ir kibiųjų lipikų arbata: 2 arbatiniai šaukšteliai dilgėlių lapų, 2 arbatiniai šaukšteliai kibiųjų lipikų. Tada suberti vaistažoles į arbatinuką, užplikyti 300 ml verdančio vandens, palaikyti 10-15 minučių, jog pritrauktų bei patiekti. Gurkšnoti dilgėlių ir kibiųjų lipikų arbatą karštą arba šaltą per visą dieną.

Lieknėjimo arbata: 7 g dilgėlių lapų, 15 g aviečių lapų, 15 g gervuogių lapų, 15 g šaltekšnių žievės, 15 g pūslėtųjų guveinių, 10 g erškėčių, 10 g viržių, 8 g miškinių dedešvų ir 3 g jonažolių, 2 g kraujažolių. Tada visas vaistažoles gerai sumaišyti. Tada 1 arbatinį šaukštelį su kaupu vaistažolių mišinio suberti į puodelį, užplikyti verdančiu vandeniu, pusę minutės palikti pritraukti ir nukošti. Šią vaistažolių arbatą gerti lėtai, gurkšneliais. Iš pradžių geriama kasdien po 1 puodelį, po to- kasdien po 3 puodelius (tiek geriama 6 savaites) bei vėl mažinti palengva iki 1 puodelio per dieną. Baigus kursą, normaliai masei palaikyti kasdien geriama po 1 puodelį šios arbatos. Kad poveikis būtų didesnis, 1-2 kartus per savaitę maudytis šiltoje vonioje, masažuojamas kūnas. Vartojama, nes gerina savijautą, greitina riebalų pasisavinimą bei skysčių išskyrimą.

Pastaba: Ši arbata tinka visiems, linkusiems tukti bei norintiems sulieknėti. Vaistažolių arbatą vartojantis žmogus- jaučiasi sveikas, lieknas bei jaunatviškas.

Antpilai.

Dilgėlių antpilas: 1 valgomąjį šaukštą dilgėlės žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens, atvėsinti, perkošti ir išgerti. Gydytis tokiu būdu 1-2 kartus per savaitę.

Dilgėlės lapų antpilas: Butelį prikimšti dilgėlės lapų (patartina surinktų gegužės mėnesį) bei užpilti etanolio tirpalu. Pagamintą dilgėlės lapų anpilą laikyti tamsioje vietoje 15 dienų.

Užpilai.

Dilgėlių lapų užpilas: 1 valgomąjį šaukštą dilgėlių lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti pritraukti 20 minučių. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Dilgėlių lapų užpilas: 15 g dilgėlės lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 15 minučių ir perkošti. Gerti po 1-2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną. Paruoštą dilgėlių lapų užpilą laikyti 2 paras vėsioje vietoje.

Dilgėlių lapų užpilas: 2 valgomuosius šaukštus dilgėlių lapų užpilti 200 ml verdančio vandens, palaikyti iki atvėsimo ir nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Dilgėlės žolės užpilas: 7-10 g džiovintos dillgėlės žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti šiltai apvyniotą inde, leisti 30 minučių pritraukti ir perkošti. Išgerti per dieną.

Dilgėlės žolės užpilas (plovimams ir kompresams): 1 valgomąjį šaukštą dilgėlės žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palikti 20 minučių pritraukti.

Dilgėlių šaknų užpilas: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų dilgėlių šaknų užpilti 100 ml verdančio vandens, lėtai užvirinti, virti minutę, palaikyti 10 minučių ir nukošti. Gerti po 1 stiklinę, ryte ir vakare.

Nuovirai.

Dilgėlės žolės nuoviras: 2 arbatinius šaukštelius dilgėlės žolės užplikyti 1 stikline verdančio vandens, uždengti, palikti 10 minučių pritraukti ir nukošti. Gerti po 1 stiklinę 2-3 kartus per dieną.

Dilgėlių lapų nuoviras: Kupiną 1 arbatinį šaukštelį sausų susmulkintų dilgėlės lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens ir užvirti. Tada uždengti, palikti 10 minučių nusistovėti ir nukošti. Gerti po 1 stiklinę (kasdien vartoti vietoje arbatos).

Dilgėlių lapų nuoviro vonelės: 0,5 ltalpos stiklainį pripildyti smulkintų dilgėlės lapų, užplikyti 1 l verdančio vandens, palikti, jog atvėstų. Tada daryti 7-10 minučių voneles. Dilgėlių lapų nuoviro vonelės temperatūra yra tokia, kokią galima ištverti. Bendra gydymo kurso trukmė 3-4 mėnesiai.

Dilgėlių ir kraujažolių užpilas: 50 g dilgėlės lapų ir 50 g kraujažolės lapų. Tada vaistažolių mišinį užplikyti 1 stikline verdančio vandens, virti vandens vonelėje 15 minučių ir aušinti 45 minutes. Gerti šiltą po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Ekstraktai.

Dilgėlių šaknų ekstraktas: Šviežias dilgėlių šaknis susmulkinti, suberti į indą, užpilti 45 proc. spiritu (arba degtine), jog vos apsemtų, palaikyti 2 savaites ir nukošti. Pirmąją savaitę gerti po 30 lašų dilgėlių šaknų ekstrakto 3 kartus per dieną, o vėliau- po 90-150 lašų. Tokiu būdų gydytis nuo 2 mėnesių iki metų.

Trauktinė.

Dilgėlių trauktinė: 2 valgomuosius šaukštus džiovintų susmulkintų dilgėlių šaknų užpilti 0,5 l degtinės, galima įdėti ½ galvutės česnako, palaikyti šiltai 7-10 dienų ir nukošti. Gerti po 30-40 lašų 3 kartus per dieną.

Tinktūros.

Dilgėlių lapų tinktūra: Susmulkinti dilgėlės lapus ir užpilti 40 proc. spiritu santykiu (1:5). Tada savaitę palaikyti sandariai uždengtame inde ir perkošti. Vartojamo 15-30 lašų.

Beržo lapų ir dilgėlių šaknų tinktūra: 15 g beržo lapų, 25 g dilgėlių šaknų, 25 g vaistinių sienžolių, 15 g juodųjų serbentų lapų, 20 g baltųjų tuopų pumpurų, 400 ml degtinės. Tada visas vaistažoles susmulkinti į gabaliukus, sudėti į didelį stiklainį, supilti degtinę, sandariai uždaryti bei keletą kartų pakratyti. Po to stiklainį pažymėti etikete su vaistažolių pavadinimais ir tos dienos data. Laikyti stiklainį tamsioje spintelėje 3 savaites, mažiausiai vieną kartą per dieną gerai supurtyti. Tada nukošti stiklainio turinį į muslino maišelį į matavimo indą, supilti tinktūrą į tinkamo dydžio 350-400 ml talpos sterilų gintaro spalvos stiklinį butelį ir uždaryti. Po to priklijuoti etiketę su nurodytomis vaistažolėmis ir data, kada pradėta gaminti beržo lapų ir dilgėlių šaknų tinktūra. Iš pradžių gerti po keletą lašų per dieną, paskui dozę padidinti iki 1 šaukštelio 2-3 kartus per dieną. Sunaudoti per 6 mėnesius.

Pastaba: Pasitarkite su gydytoju, jeigu simptomai stiprūs arba sunkėja. Beržo lapų ir dilgėlių šaknų tinktūros nerekomenduojama vartoti besilaukiančioms moterims. Jeigu šlapimo takuose yra akmenų, šią tinktūrą vartoti prižiūrint gydytojui.

Vantos.

Liaudies medicinoje vanta naudojama gydymosi tikslais- ji maloniai masažuoja kūną, sustiprina poodinės ląstelienos bei raumenų kraujotaką. Drėgna vanta išskiria eterinius aliejus, kurie pagerina medžiagų apykaitą organizme bei apsaugo nuo ankstyvo senėjimo. Kiekviena vanta pasižymi atitinkamomis gydomosiomis savybėmis. Pavyzdžiui, dilgėlių vanta veiksmingai gydo neuralgiją, atpalaiduoja nervų sistemą, podagrą radikulitą, inkstų ir sąnarių ligas. Dilgėlių vantą geriausia gaminti gegužės arba birželio mėnesiais.

Sultys.

Dilgėlių sultys: Iš šviežių dilgėlių lapų yra spaudžiamos sultys.

Gėrimai.

Švediškas gėrimas: Sumaišyti 1 arbatinį šaukštelį dilgėlės žolės, 1 arbatinį šaukštelį takažolės žolės ir 1 arbatinį šaukštelį erškėtuogių. Tada vaistažolių mišinį užpilti 1 stikline verdančio vandens, po 3 valandų perkošti. Gerti vietoje arbatos bei patartina rytais.

Kraują valantis jaunystės gėrimas: Dilgėlės, kraujažolės, rūgštynės, gysločiai. Tada 0,5 g vaistažolių mišinio užpilti šalto vandens taip, jog jis vos apsemtų, 8 valandas palaukti ir perkošti. Į gautą vaistažolių antpilą įdėti medaus, įpilti citrinos sulčių. Visą dieną gerti po gurkšnelį.

Plaukų priemonės.

Dilgėlės lapų nuoviras plaukams: 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų dilgėlės lapų suberti į termosą, užpilti 1 stikline verdančio vandens, palaikyti 1,5 valandos ir nukošti. Tada įtrinti galvos odą ir dilgėlių sultimis.

Bulgariškas (naudoja bulgarai) užpilas nuo plaukų slinkimo: 100 g susmulkintų dilgėlės lapų užpilti 500 ml vandens ir 200 ml obuolių acto. Tada mišinį virinti 30 minučių ir perkošti. Prieš miegą šiuo mišiniu išplauti galvą.

Plaukų kaukę su vaistažolėmis: 1 valgomasis šaukštas dilgėlės lapų, 1 valgomasis šaukštas smulkintų dilgėlės šaknų, 1 valgomasis šaukštas šilinio viržio žolės, 1 valgomasis apynio žolės, 40 g garstyčių medaus ir 700 ml vandens. Tada visas vaistažoles sumaišyti, užpilti verdančiu vandeniu, 10 minučių virinti ant silpnos ugnies. Po to į vaistažolių nuovirą įdėti medaus, pavirinti 5 minutes, atvėsinti. Šia priemone ištepti galvą, paskirstant ją per visą plaukų ilgį, galvą aprišti rankšluosčiu. Po 15 minučių plaukus išplauti šiltus vandeniu su šampūnu.

Aliejus su dilgėlėmis: 2 valgomieji šaukštai smulkintų dilgėlės šakniastiebių, 100 ml garstyčių aliejaus. Tada susmulkintus dilgėlės šakniastiebius užpilti garstyčių aliejumi, palikti 21 dienai pritraukti, perfiltruoti ir perpilti į tamsaus stiklo indą. Šiuo aliejumi su dilgėlėmis įtrinti plaukų šaknis, palikti 30 minučių bei plaukus išplauti su šampūnu.

Dilgėlių šampūnas nuo pleiskanų: 3 valgomieji šaukštai lygių dalių dilgėlių, šalavijų ir levandų užpilo, 3 valgomieji šaukštai paprasto šampūno, 1 nepilnas arbatinis šaukštelis agurklių aliejaus, 6 lašai kedrų eterinio aliejaus, 2 lašai citrinų eterinio aliejaus. Tada visus komponentus gerai sumaišyti. Sunaudoti dilgėlių šampūną nuo pleiskanų per savaitę, laikant šaldytuve- per 2 savaites.

Kremai.

Universalus rankų kremas: Lygiomis dalimis sumaišyti dilgėlių, medetkų, kiaulpienių ir gysločių. Tada 1 valgomąjį šaukštą vaistažolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens. Pasigaminti kremo iš 2 valgomųjų šaukštų vaistažolių nuoviro, 50 g kiaulės arba vištos taukų, 1 valgomojo šaukšto medaus ir 2 arbatinių šaukštelių ricinos aliejaus.

Tyrė.

Dilgėlių tyrė: Nuplikyti 500 g šviežių dilgėlių lapų, sutrinti tyrę, trumpai patroškinti su 1 valgomuoju šaukštu sviestu. Tada pagardinti druska bei česnaku.

Salotos.

Dilgėlių salotos: Saują smulkiai supjaustytų dilgėlių, svogūnų laiškų, krapų, grietinės ir rauginto pieno. Dilgėlės nedilgins, jeigu 20 minučių supjaustytas dilgėlės bus užpiltos raugintu pienu arba rabarbarų sula.

Maišytos laukinių augalų salotos: Lygiomis dalimis sumaišyti dilgėles, kiaulpienes, viržius, balandas, agurkles, garšvas. Tada įdėti svogūnų laiškų, krapų, kefyrą, grietinę arba aliejų su citrinos sultimis.

Salotos stiprinančios organizmą: 30 g dilgėlių, 20 g kiaulpienių, 5 g citrinvyčio lapų, 1 arbatinis šaukštelis supjaustytų svogūnų, 1 valgomasis šaukštas saulėgrąžų aliejaus, 50 g grietinės. Šias salotas gali valgyti visi žmonės.

Vitaminingos salotos: 300 g jaunų dilgėlės lapelių (jeigu porą dienų bus palaikyti šaldytuve- jie nebekąs), 50 g kiaulpienių, 200 g rūgštynių, 200 g gysločių ir 100 g svogūnų laiškų. Tada viską gerai nuplauti, smulkiai supjaustyti, pridėti 2 gabaliukais supjaustytus kietai virtus kiaušinius, išmaišyti, pasūdyti, apipilti saulėgrąžų aliejumi arba majonezu.

Pastaba: Dilgėlių lapuose yra C ir B grupės vitaminų, flavonoidų, tanidų, organinių rūgščių, cukraus, proteinų, riebalų, glikozido, urticino, fermentų, chlorofilo, beta sitosterolio, gleivių, krakmolo, fitoncidų. Taip pat dilgėlių lapuose yrafilochinono (K), eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (kalio , kalcio, natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chloro, chromo, vario, vanadžio ir kt.).

Sriubos.

Dilgėlių sriuba: Išvirti 1 svogūną bei iki norimo kietumo keletą bulvių, nukelti puodą nuo ugnies ir pagal skonį įdėti smulkiai supjaustytas dilgėles, svogūnų laiškus, krapus, petražoles, grietinę, kiaušinius bei nedaug rauginto pieno.

Dilgėlių jaunų lapelių sriuba: Iš jaunų dilgėlės lapelių virti sriubą ir ruošti užpilą. 50 g dilgėlės lapų užpilti 500 ml verdančio vandens, užpilą palikti 2 valandoms pritraukti ir perkošti. Pirtyje gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus.

Dilgėlių ir batatų sriuba: 250 g jaunų, plautų ir smulkintų dilgėlių lapų, 1 gabalais supjaustytas vidutinio dydžio batatas, 1 valgomasis šaukštas alyvuogių aliejaus, 1 l daržovių sultinio, 1 vidutinio dydžio svogūnas arba 4 svogūnėliai, 2 spaustos česnako skiltelės, druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, 2-3 valgomieji šaukštai miežių misos, 4 arbatiniai šaukšteliai pusriebės nerūgščios grietinės arba jogurto be priedų. Tada priekatuve įkaitinti alyvuogių aliejų, 2-3 minutes jame pakepinti smulkintus svogūną arba svogūnėlius ir batatus. Po to įmaišyti česnaką, sultinio bei užvirinti. Pavirus 20 minučių reikia sudėti dilgėles bei išjungti kaitrą. Tada supilti sriubą į plaktuvą arba virtuvinį kombainą bei sutrinti į vienalytę tyrę. Pagal skonį pasūdyti, pagardinti pipirais bei miežių misa, patiekti dubenėliuose, papuošti 1 arbatiniu šaukšteliu grietinės arba jogurto.

Kulinarijoje.

Dilgėlės yra vartojamos kulinarijoje. Ypatingai gerai žinoma dilgėlių sriuba bei dilgėlių padažas makaronams.

Ankstyvą pavasarį jaunų dilgėlių lapai yra puikus bei svarbus vitamino C šaltinis. Iš dilgėlių lapų yra ruošiama vitamininė arbata salotos ir verdamos sriubos.

Verta pabrėžti, jog patyrę žvejai gerai žino apie baktericidines dilgėlių savybes. Karštą dieną dilgėlių lapais žvejai perdeda žuvį, jog ji nesugęstų, iki parnešimo į namus.

Geros šeimininkės dilgėles džiovina žiemai: sutrina į miltelius, sudeda į sandarius indus bei naudoja sriuboms ir padaams.

Siekiant jog dilgėlės nesikąstų reikia jas palaikyti karštame vandenyje. Truputį pavirtos dilgėlės sūdytame vandenyje kartu su špinatais ir rūgštynėmis, trumpai patroškintos svieste su česnakais bei sumaišytais su kietai virtu kapotu kiaušiniu- dilgėlės tampa puikiu įdaru virtinukams bei mieliniams pyragėliams.

Kai kurie virėjai deda jaunų dilgėlių į raugintų kopūstų sriubas ir barsčius. Dilgėles į puodą dėti, baigiant virti sriubai- jog mažiau suirtų jose esantys vitaminai.

Dilgėlių galima pasiruošti žiemai, norit jog žiemos laikotarpiu būtų gunami vitaminai, privalu vadovautis šiais būdai:

– Užsūdyti dilgėlių: 1 kg dilgėlių x 50 g druskos (2 valgomieji šaukštai druskos);

– Užsirauginti dilgėlių: 5 kg dilgėlių x 100 g druskos (4 valgomieji šaukštai druskos). Dilgėlių lapus reikia nuplauti, išdėlioti inde kartu su morkomis, obuoliais, bruknėmis arba spanguolėmis bei druska. Iš viršaus būtina viską prispausti, nes kitaip supelys;

– Gegužės- birželio mėnesiais galima pasigaminti dilgėlių vantą pirčiai. Prieš naudojant dilgėlių vantą, pirmiausia, palaikyti karštame, tada šaltame vandenyje apie 2 minutes. Ši dilgėlių vanta reikšminga esant reumatui bei kraujotakos sutrikimui.


© 2012-2021 | Visos teisės saugomos.