Diemedis ir jo savybės « Mokslo diena « 

Diemedis ir jo savybės



diemedis

1. Diemedis ir jo apibūdinimas

2. Diemedis ir jo gydomosios savybės

3. Diemedis ir jo gydomieji produktai

4. Diemedis ir jo gydomieji būdai

1. Diemedis ir jo apibūdinimas

Augalo šeima: Astriniai (Asteraceaae)

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis diemedis (Artemisia abrotanum)

Augalo sinonimai: diemedys, diemedėlis, dievamedis, Dievo medis, žalmedis

Salomėja Nėris eilėraštis „Diemedžiu žydėsiu“:

Ir vienąkart, pavasari,
Tu vėl atjosi drąsiai-
O mylimas pavasari,
Manęs jau neberasi–

Sulaikęs juodbėrį staiga,
Į žemę pažiūrėsi:
Ir žemė taps marga…
Aš diemedžiu žydėsiu–

1936.03.03.

Salomėja Nėris „Diemedžiu žydėsiu“: Eilėraščiai- Kaunas: Sakalas, 1938.

Vida Vaišnienė eilėraštis „Pražydęs kukliu diemedžiu…Dievo kibirkštėlė auga mažutėliuose“:

Diemedėli diemedėli,
Pilkai melsvai žalias-
Diemedėli diemedėli-
Dievo tu medeli…
Prisiglausk prie jo lapelių
Lyg angelo plunksnelių,
Ir įkvėpk kartoko kvapo
Menančio mūs dalią…
Ach, tylusis diemedėli-
Dieviškai kuklus,
Savo tyliu buvimu
Prisiglausk prie mūsų.
Tyliai tyliai pakuždėk:
Aš su tavimi-
Medelį Dievo mato tas,
Kas mato širdimi

(Vida Vaišnienė)

Diemedis siejamas su Dievu. Augalui priskiriamos dieviškos galios- jis saugo namus nuo nelaimių ir ligų. Diemedį neretai sodindavo netoli namų durų. Lietuvoje liaudiški augalo pavadinimai: diemedys, diemedėlis, dievamedis, Dievo medis. Retai jis vadinamas žalmedis. Augalo latviškas pavadinimas- dievakoks. Yra įvairių nuomonių, dėl ko, šis kiečio genties augalas siejamas su dieviškumu. Vieni teigia, jog toks pavadinimas kilo iš Teofrasto raštuose minimo graikiško šio augalo pavadinimo abrotanon (vėliau tapusio mokslinio pavadinimo pažyminiu- Artemisia abrotanum), kuris siejamas su graikų kalbos žodžiu abrotos– dieviškas ir nemirtingas. Lietuviai žinodami diemedžio gydomąsias savybes, yra sukūrę mįslę: „Augalas anioliškai švelnus, dieviškai ligoniui malonus“.

Yra manoma, jog diemedis į Europą atgabentas prieš 1000 metų, soduose augintas dėl kvapnumo ir vaistingųjų savybių. Manyta, kad augalas gelbsti nuo maro, plikimo, blogos akies ir velnio pinklių, o Anglijoje- ir nuo meilės apžavų, kaip sako ligi šių laikų liaudyje vartojami jo pavadinimai, pavyzdžiui: lad’s love- berno meilė arba maiden’s ruin- mergos pragaištis.

Yra duomenų, jog Anglijoje diemedžio puokštes kabindavo kalėjime virš suimtojo. Buvo tikima, jog jos apsaugos nuo „kalėjimo karštinės“- tipiškos kalėjimo ligos.

Diemedis- tai daugiametis, kvapnus 60-150 cm aukščio puskrūmis. Jo šaknis stora ir sumedėjusi. Apatinė augalo dalis ir šaknis sumedėja, o ūglių viršūnės žiemą neretai nušąla. Diemedžio stiebas yra plonas, status, šakotas, plikas bei prie pagrindo sumedėjęs. Jo lapai ovališki, kiaušiniški, kotuoti, 4-8 cm ilgio, 3-6 cm pločio, malonaus kvapo, plunksniškai suskaldyti labai siauromis skiltimis ir apaugę pilkšvais prigludusiais plaukeliais: žemutiniai lapai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, skiltys siūliškos, viršutiniai- triskilčiai arba siūliški, apatinė lapų pusė apaugusi pilkais plaukeliais. Augalo graižai (žiedai) yra smulkūs, maži (1-2,5 mm pločio) beveik rutuliški, ūglių viršūnėse kekėmis susitelkę į ilgas ir siauras šluoteles. Diemedžio žiedai žalsvi, gelsvi ir žaliai gelvi. Augalo vaisiai pailgi kiaušiniški, iki 1,2 mm ilgio, suploti ir kartoki lukštavaisiai. Mūsų šalyje vaisiai nesubręsta.

Lietuvoje diemedis žydi rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Lietuvoje diemedis sėklų nesubrandina. Sumedėjusios augalo šakelės lengvai įsišaknija pamerktos arba įsmeigtos į žemę. Diemedis gyvena 26 metus.

Diemedžio tėvynė Pietų Europa (Ispanija). Jis paplitęs Rytų Europoje, Vakarų Azijoje, Vidurio Europoje ir Mažojoje Azijoje.
Diemedis dauginamas vegetatyviškai- dalijant senesnius kerus arba auginius. Pastarieji pjaunami pavasarį arba vasarą, 15-20 cm ilgio, ir nuožulniai sukišami į žemę paviršiuje paliekant 5-10 cm auginio dalį. Gerai šaknijasi pamerkti į vandenį.
Lietuvoje diemedis savaime neauga. Jis auginamas kultūriniuose gėlynuose, darželiuose, kapinėse, retkarčiais pasitaiko sulaukėjusių pakelėse, pamiškėse ir dykvietėse. Ankstesniais laikais diemedis buvo neatsiejamas kiekvieno darželio arba sodybos augalas. Senovėje darželiuose diemedžiai būdavo sodinami garbingiausioje vietose- prie vartelių, darželių kampuose, šalia verandos, nes tikima, jog saugo ir apvalo nuo blogio. Šiuo laikotarpiu randamas augalas retai, kiek dažniau jį galima aptikti prie senų sodybų. Diemedis tinka lysvių pakraščiams apželdinti ir žemoms gyvatvorėms- karpant.

Diemedis ištvermingas, pakenčia sausras, dalinį pavėsį, bet jautrūs drėgmės pertekliui. Augalas sodinamas paliekant 60×60 cm tarpus. Jam tinka saulėta ir šilta vieta bei užuovėja. Diemedžiui geriausia tinka nerūgštus, puveningas priesmėlis arba priemolis ir kalkingas priesmėlis. Jis vešliai auga trąšioje ir humusingoje dirvoje. Augant diemedžiui saulėtose ir šiltose vietoje- jis būna kvapesnis. Augalas žiemą nušąla nesumedėjusios šakelių viršūnės- jas pavasarį reikia nugenėti.
Pastaba: Sumaniai genimas diemedis auga dailus ir vešlus. Sodinant augalą prie takų- galima džiaugtis jo kvapnumu kaskart einant pro šalį arba braukiant ranka per tankią lapiją.

Diemedžio vaistinė žaliava yra antžeminė dalis (žolė). Pjaunamos viršūninės šakelės su žiedais augalui žydint. Nupjautos diemedžio šakelės paskleidžiamos plonu sluoksniu gerai vėdinamojoje, nuo tiesioginės saulės spindulių apsaugotoje vietoje ir dažnai pavartomos. Džiovykloje džiovinamos 35-40 º C temperatūroje. Išdžiūvusi diemedžio vaistinė žaliava yra kvapni, kartaus skonio ir lengvai subyra. Laikoma supakuota popieriniuose maišeliuose sausoje ir vėsioje vietoje. Tokiomis sąlygomis paruošta diemedžio vaistinė žaliava tinkama vartoti 1-2 metus.

Antžeminėje diemedžio dalyje yra eterinio aliejaus (absintino, cineolio, tujono, izotujono, eugenolio, kamparo ir kt.), rutino, skopoletino, alkaloido, karotino, tanidų, kartumynų, rauginių ir mineralinių medžiagų (kalio, kalcio), organinių rūgščių (gintaro, vyno), vitaminų C (9-50 mg%), B6, K.

Diemedžio šakelėse ir lapuose yra eterinio aliejaus (0,14-0,4 proc.)- susidedančio iš cineolo, tujono, izotujono, kuris suteikia jam specifinį kvapą, alkaloido, rutino, abrotanino, skopoletino, kartumynų, organinių rūgščių (gintaro, vyno), askorbino rūgšties, dervų, vitamino C, nemažai mineralinių ir rauginių medžiagų.

Diemedžio poveikis: tonizuojantis, raminantis, stimuliuojantis, atpalaiduojantis, antigrybelinis, antiseptinis, priešuždegiminis, antitoksinis, malšinantis skausmus ir žadinantis lytinį potraukį.

Kitos panaudojimo sritys:

– Diemedis vartojamas maisto pramonėje: šviežiais susmulkintais diemedžio lapais galima pagardinti įvairias salotas ir mišraines, konditerijos ir duonos gaminius, mėsos bei daržovių troškinius, jo galima maišyti į pyragų, pyragaičių ir sausainių tešlą, kepiniams diemedis suteikia savitą švelnų kvapą, džiovintais arba šviežiais diemedžio lapais galima kvapinti arbatą arba įvairių arbatžolių mišinius, diemedžio lapais ir jaunomis šakelėmis aromatizuojami likeriai. Iš diemedžio gaminamas prieskoninis actas;

– Diemedis atbaido vaismedžių kenkėjus: augalo šakomis reikia aprišti vaismedžius žiemai, nes yra gera apsauga nuo kiškių, pelių ir kitų graužikų. Tokia danga prie kamienų neprišąla, saugo nuo kaitrių saulės spindulių;

– Diemedis apsaugo daržo lysves nuo įvairių kenkėjų: smulkiai supjaustytomis šakelėmis apibarstyti žemę tarp kopūstų, burokų, morkų ir svogūnų- tada kenkėjai nepuola;

– Diemedžio sutrinti ir džiovinti lapų milteliai atbaido skruzdeles, patrynus augalu odą- nepuola uodai, jo kvapas atbaido muses ir kitus vabzdžius;

– Iš tvirtų diemedžio šakų buvo rišamos šluotos- šia šluota iššlavus plūktinę aslą, blusos ir utėlės kelioms dienoms aprimdavo. Taip pat ir augalo lapais budavo išklojamos, siekiant atbaidyti šiuos parazitus;

– Diemedžio šakelių namie laikymas atbaido kandis (augalo kvapas atbaido kandis), todėl patariama jo šakelių dėti į spintas;

– Dėl eterinio aliejaus diemedis naudojamas parfumerijos ir grožio pramonėje- jo dedama į muilus ir šampūnus;

– Iš džiovintų diemedžio šakų daromos kvapnios puokštės.

2. Diemedis ir jo gydomosios savybės

„Jeigu po pagalve padėsi diemedžio šakelę, ateis noras mylėtis, o išgėrus nuoviro, viskas, kas kenkia meilei, išnyks“. (Arnoldi De Villanova).

Čia praėjo Kalpeperis: „Nikola Kalpeperis, garsus XVII amžiaus žolininkas, vaistu nuo visių ligų laikė diemedį, priskirdamas jam įvairių nebūtų savybių. Garbusis žiniuonis tvirtino kvapnius diemedžio lapelius, išvirtus kartu su miežių miltais, gydant spuogus, šlakus ir intapus… O jų pelenus, sumaišytus su apkartusiu aliejumi tikino esant gera priemone nuo plikimo: užtepta ant plikės tokia tyrė ilgaainiui atauginanti plaukus. Kadaise Anglijoje diemedis vadintas spintažole, mat jo ryšulėliai būdavo kabinami spintose nuo kandžių. Dar jį šaukdavo seniu, nes tikėta jį seniams grąžinant; jaunystę, berno meile ir mergos pražūtin – manyta jį tikint meilės apžavams“.

Šiuo laikotarpiu diemedis gydymo tikslais beveik nevartojamas, bet seniau jis buvo laikomas svarbus vaistinis augalas.

Diemedis- tai artimas pelyno arba karčiojo kiečio giminaitis. Diemedžio lapuose ir ūgliuose esančios karčiosios medžiagos skatina skrandžio ir kepenų veiklą bei atpalaiduoja spazmus.

Liaudies medicinoje diemedis vartojamas apetitui ir virškinimui gerinti. Ankstesniais laikais augalas vartojamas nuo negalavimų menstruacijų laikotarpiais ir kirmėlių.

Diemedžio antpilu gydomos kirmėlinės ligos. Sutrintais ir šviežiais augalo lapais stabdomas kraujavimas iš nedidelių žaizdų. Jo nuoviru gydomos tam tikros odos ligos. Diemedžio šakelių nuoviras stiprina plaukus bei suteikia jiems žvilgesio.
Diemedis patartinas vartoti žmonėms, kuriems šaltu oru dažnai perši gerklę, skauda kvėpavimo takų srityje, vargina peršalimas bei kartu karščiavimas, užkietėjus arba esant laisviems viduriams.

Homeopatijoje diemedžio lapais dydomas pleuritas, tuberkuliozinis peritonitas, pilvo vandenė, limfmazgių tuberkuliozė, lėtinis enteritas ir vaikų viduriavimas.

Vakarų Europoje diemedis vartojamas sergant impotencija. Kinų medicina diemedžiu gydo epilepsiją, traukulius, lėtinį nefritą, šlapimo išsiskyrimą, amenorėją (retos menstruacijos) ir lytinę negalią. Diemedis plačiai vartojamas kinų, vokiečių, tadžikų, bulgarų ir rusų tradicinėje medicinoje.

Taigi, galima išskirti pagrindines diemedžio gydomąsias savybės, kurios svarbios kiekvienam žmogui, palaikant tinkamą sveikatos būklę:

■ gydo plaučių ligas;

■ gydo kvėpavimo takų ligas;

■ gydo burnos ir gerklės ligas;

■ gydo anginą;

■ gydo kepenų ligas;

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ gydo šlapimo ligas;

■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;

■ gerina virškinimą;

■ stiprina ir valo organizmą;

■ gydo odos ligas;

■ gydo žaizdas;

■ gydo sąnarių ligas;

■ gydo peršalimo ligas;

■ gydo nervinius negalavimus;

■ gydo moterų ligas;

■ gydo vaikų ligas;

■ gydo infekcines ligas;

■ malšina skausmus;

■ gydo viduriavimą (diarėja);

■ gydo vidurių užkietėjimą (obtipacija);

■ gerina apetitą;

■ stiprina imuninę sistemą (imunitetą);

■ stabdo kraujavimus;

■ mažina prakaitavimą;

■ skatina prakaitavimą;

■ gydo kojų ligas;

■ gydo dantų ir dantenų ligas;

■ stiprina plaukus.

Pastaba: Diemedis skatina gimdos susitraukimus, todėl preparatų negalima vartoti besilaukiančioms moterims, ypatingais
pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Kai kuriems žmonėms diemedis gali sukelti dermatitą. Ilgai vartojant diemedžio preparatus
galima pakenkti nervų sistemai. Vengti diemedžio preparatų perdozavimo
.

3. Diemedis ir jo gydomieji produktai

Diemedžio gydomieji produktai yra arbatos, antpilai, užpilai, nuovirai, trauktinės, tepalai.

Arbatos.

Diemedžio žolės arbata: 15-20 g susmulkintos diemedžio žolės užpilti 1 litru verdančio vandens ir palaikyti 10-15 minučių. Gerti po 1 stiklinę 3 kartus per dieną, po valgio.

Antpilai.

Diemedžio lapų antpilas: 20 g džiovintų diemedžio lapų užpilti 1 stikline degtine ir po 10 dienų nukošti.

Nuovirai.

Diemedžio nuoviras: 30 g susmulkintos diemedžio žolės užpilti 400 ml verdančio vandens, kaitinti 15 minučių ant mažos ugnies, palaikyti, kol atvės ir nukošti. Gerti po 3/4 stiklinės 3 kartus per dieną.

Trauktinės.

Diemedžio žolės trauktinė: 20 g džiovintos susmulkintos diemedžio žolės užpilti 200 ml degtinės, palaikyti 7-10 parų, kartkartėmis sukratyti ir nukošti.

Tepalai.

Diemedžio žolės tepalas: Diemedžio žolės miltelius sumaišyti su kiaulių taukais. Tada šiuo tepalu tepti žaizdas, odos įtrūkimus, sumušimus,pūlinius ir nušalimus.

Diemedis kulinarijoje. Jauni diemedžio lapai ir ūgliai kartaus skonio, bet skleidžia labai malonų, truputį citriną primenantį kvapą. Šviežiais susmulkintais diemedžio lapais galima pagardinti įvairias salotas ir mišraines, majonezą, mėsos bei daržovių troškinius. Jo galima maišyti į pyragų, pyragaičių ir sausainių tešlą. Kepiniams diemedis suteikia savitą švelnų kvapą. Diemedžio lapai ir jaunos šakelės tinka konditerijos ir duonos gaminiams pagardinti bei likeriams aromatizuoti. Augalas yra vienas iš Rygos balzamo, Prancūzijos vermuto, likerio komponentų. Džiovintais arba šviežiais diemedžio lapais galima kvapinti arbatą arba įvairių arbatžolių mišinius. Augalas tinka riebios kiaulienos ir avienos valgiams, kepant antieną ir žąsieną. Žemaitijoje diemedžio lapus deda į varškę, sūrius, skaninami padažai, žuvies, mėsos, ypatingai žvėrienos, patiekalai, duona.

Iš diemedžio gaminamas prieskoninis actas, mažų šakelių galima pridėti į degtinę, jog suteiktų skonio.

Pastaba: Vartojant diemedžius prieskoniams reikia žinoti, jog jie yra kartūs- jų į patiekalus dėti saikingai.

Virtiniai su varške ir grietinės padažu: 3 stiklinės kvietinių miltų, 2 kiaušiniai, 1 stiklinė vandens, 2 g druskos, 200 g grietinės, 40 g smulkiai supjaustytų diemedžio lapelių, 200 g 9 proc. varškės. Tada kvietinius miltus išsijoti į dubenį, išplakti kiaušinius su druska, įpilti vandens bei gautą masę išminkyti. Tešla turi būti lengvai kočiojama- plonais 2 mm lakštais.

Varškės įdaras: varškę ištrinti su išplaktais kaušiniais ir druska. Tada ją dėti ant iškočioto tešlos lakšto bei formuoti varškėčius. Paskui užvirti pasūdytą vandenį, į verdantį vandenį suberti varškėčius. Varškėčiams iškilus į paviršių pavirti 8 minutes, tada išgriebti. Šie virtiniai valgomi su grietine, į kurią yra įpjaustyta diemedžio lapelių.


© 2012-2019 | Visos teisės saugomos.