BitCoin įvadas « Mokslo diena « 

BitCoin įvadas



 

Bitcoin

 

Paskutiniu metu BitCoin‘ai susilaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio. Nors Bitcoin‘ai egzistuoja nuo 2009 metų, bet gana ilgą laiko tarpą tai buvo tik labai nedideliam žmonių ratui žinoma p2p „valiuta“. Iš dalies dėl to, kad BitCoin‘ų pagrindas yra kriptografija, kuria domisi ne tiek ir daug žmonių (prie besidominčiųjų galima būtų priskirti informacinių technologijų saugumo ekspertus, dalį programuotojų, kurie mėgsta saugumą, privatumą, „hakerius“ bei dalį technologijoms imlių nusikalstamų grupuočių, kurios mėgsta privatumą ir kai kuriuos kitus asmenis; apie BitCoin‘ų privatumą daugiau parašyta straipsnelyje „BitCoin‘ų anonimiškumas“).

BitCoin‘ai žiniasklaidoje

Didžioji žmonių dalis, nepriklausanti minėtoms grupėms ir neturinti gerų pažįstamų, kurie būtų iš šių grupių, su BitCoin‘ais galėjo susipažinti tik pakankamai neseniai, kai apie juos prabilo žiniasklaida. O žiniasklaidos dėmesys nukrypo į šią valiutą matyt dėl to, kad jos vertė labai stipriai išaugo – dar 2012 metų pabaigoje 1 BitCoin‘ą buvo galima nusipirkti maždaug už 10 dolerių (blockchain.info), o šiandien (straipsnio rašymo dieną) jis jau kainuoja virš 190 dolerių – per pusmetį kaina pakilo daugiau kaip 19 kartų arba kitaip 1900 procentų. Turbūt būtų nelengva rasti tokią investiciją, kur investavus tarkim 1000 litų jau po pusmečio turėtum virš 19000 litų. O tie laimingieji, kurie BitCoin‘ų įsigijo 2009 metais, kai jie tik pasirodė, išlošė dar daugiau, nes tuo metu jų kaina buvo vos keli amerikietiškieji centai. Kodėl taip auga BitCoin‘ų kaina daugiau bus parašyta atskirtame straipsnelyje apie BitCoin‘ų ekonomiką, tačiau trumpai paminėsiu vieną iš galimų priežasčių.

Kipro situacija

Turbūt daugumai teko girdėti Kipro situaciją, kai kreditoriai (ES, TVF) už paskolos suteikimą pareikalavo apmokestinti dalį bankų indėlių. Mano asmeninė nuomonė – tai ne kas kita kaip vagystė. Įsivaizduokite situaciją, kai jūs dirbate, kaupiate pinigus banko sąskaitoje ir vieną dieną sužinote, kad beveik pusė jūsų pinigų yra nurašoma. Jei pažiūrėję į savo sąskaitą ten nerastumėte beveik pusės savo pinigų, tai tikriausiai kreiptumėtės į policiją, tačiau Kipro atveju policija bejėgė, nes tai buvo padaryta su valdžios „palaiminimu“.

Pinigai ir alternatyvos

Tai, daugeliui žmonių, turbūt buvo tas momentas, kai jie suprato, kas tai yra „popieriniai“ pinigai ir kam jie tarnauja (apie tai dar planuoju parašyti išsamiau). Toks valdžios institucijų, centrinių bankų ir apskritai visos finansinės sistemos pasitikėjimo smukimas paskatino žmones ieškoti alternatyvų. Istoriškai tokios alternatyvos dažniausiai buvo taurieji metalai: auksas, sidabras, platina. Šie taurieji metalai, nors ir yra pakankamai gera kapitalo kaupimo alternatyva, bet turi ir minusų – jais nėra patogu atsiskaityti parduotuvėje ar turguje, gana sunkūs nešiotis ir pan. Būtent dėl to ir atsirado „popieriniai“ pinigai. Bet dabartiniame informacinių technologijų amžiuje atsirado ir kita alternatyva – BitCoin‘ai. Jie, panašiai kaip kad ir auksas, yra riboti – kaip kad negalima iš oro padaryti aukso, taip iš oro negalima padaryti ir BitCoin‘ų. Tai suteikia jiems vertę, nes nėra tokių institucijų, kurios gali be didelio vargo prispausdinti naujų pinigų ir tokiu būdu sukelti infliaciją. Bet tada kyla klausimas iš kur tie BitCoin‘ai atsiranda. Iš kur atsiranda auksas turbūt niekam aiškinti nereikia. Bet BitCoin‘ai tai ne auksas, jų neiškasi iš po žemių ir miške kaip grybai irgi jie neauga. Į visus šiuos klausimus atsakymai greitu metu bus pateikiami kitame straipsnelyje – “BitCoin‘ų ekonomika”.

BitCoin‘ų koncepcija

Norintieji įsigyti BitCoin‘ų dažnai susiduria su įvairiais sunkumais. Kadangi tai pakankamai nauja koncepcija ir visa sistema funkcionuoja gana sudėtingai (daugiau apie tai greitu metu straipsnelyje “BitCoin‘ų ekonomika”) paprastiems vartotojams kyla nemažai neaiškumų bandant perprasti kaip viskas veikia. Pakankamai nesudėtingas paaiškinimas pateikiamas straipsnelyje „BitCoin‘ai – decentralizuota valiuta internete“, bet galima trumpai apibūdinti taip: Jūs įsiinstaliuojate programėlę, kuri prisijungia prie BitCoin tinklo. Tokių programėlių yra ne viena ir kaip jas instaliuoti daugiau aprašyta straipsnelyje “Kaip susikurti BitCoin piniginę”. Šių programų tikslas yra dvejopas: iš vienos pusės jos funkcionuoja kaip piniginė, o iš kitos pusės jos „kalbasi“ su tinklu ir gali atlikti pervedimus. Piniginėje jūs turite tarsi sąskaitas, kurios yra tiesiog adresai, pavyzdžiui, 1NqPT82knAtFC9Pri3TdJQ3jiEkyCGAqak yra tarsi jūsų sąskaitos numeris, kurį galite pasakyti kitam žmogui ir į tą adresą jis gali pervesti BitCoin‘us. Jei per daug nesigilinti į tai, kaip viskas vyksta, to ir pakanka, norint tapti BitCoin vartotoju – turite sąskaitą, jums žmonės gali pervesti BitCoin‘us, kuriuos jūs galite tos pačios programos pagalba pervesti kitam žmogui, tiesiog jums tereikės nurodyti adresą, kur norite nusiųsti BitCoin‘us. Dabar tik vienas rūpestis – kaip nusipirkti ar kaip kitaip gauti tų BitCoin‘ų. Apie tai, kur ir kaip jų galite įsigyti skaitykite straipsnelyje „Kaip nusipirkti BitCoin‘ų“, tačiau tai ne vienintėlis būdas, kaip galite jų gauti. Apie kitus būdus aprašyta straipsneliuose: „Kaip kasti BitCoin‘us“ ir „Kur gauti BitCoin‘ų nemokamai“.

BitCoin’ų pavojai

Turbūt ne paslaptis, kad šiais laikais internete gali slypėti įvairūs pavojai. Dažniausiai tai būna įvairios kenkėjiškos programos ar virusai. Ne išintis ir BitCoin’ai – kylant jų vertei atsirado norinčiųjų lengvai pasipelnyti ir šio metu reikia saugotis, norint neprarasti savo bitCoin’ų. Apie rtai daugiau skaitykite straipsnelyje “BitCoin’ų virusai”.

BitCoin’ų istorija

Ekonomikoje labai svarbų vaidmenį  atlieka pinigai. Jie yra pagrindinė priemonė keičiantis paslaugomis ar produktais. Piniginiais vienetais yra vertinama ekonominė būklė ir su ja susiję įvairūs ekonominiai rodikliai. Jie yra tam tikra tarpinė grandis tarp pirkėjo ir pardavėjo, padedanti atlikti mainus greitai ir patogiai.

Pinigai patys  savaime dažnai neturi jokios vertės – šiuolaikinėje ekonomikoje jie nėra padengti kažkokiu turtu, pavyzdžiui, auksu, kaip būdavo anksčiau ir pats pinigas nėra padarytas iš vertingų medžiagų. Pinigas vertę įgyja tik žmonių sąmonėje, kai žmonės sutartinai priskiria jiems tam tikrą vertę, žinodami, jog šio susitarimo bus laikomasi tam tikroje teritorijoje tam tikru laikotarpiu ir jie toje teritorijoje galės užtikrintai  prekes ar paslaugas įsigyti ar parduoti už tuos pinigus.

Kad pinigai įgytų žmonių pasitikėjimą ir jie būtų pripažinti kaip teisėta valiuta, jie turi pasižymėti tam tikromis savybėmis:

Juos būtų sunku  ar neįmanoma  padirbti, ir  jų  gauti žmogus galėtų tik kažkokiu tai darbu – kadangi pinigas yra paslaugos ar prekės vertinimo vienetas, tai žmogus pinigus gali gauti tik už juos atiduodamas atitinkamos vertės paslaugas ar prekes, kurios gali būti įsigytos anksčiau arba jo paties sukurtos  darbu.

Pinigai turi būti lengvai ir greitai perduodami kitam asmeniui. Jei mes perkame paslaugą ar prekę, tai  pardavėjas tikisi iš mūsų gauti atitinkamą sumą pinigų. Norint, kad tokie mainai  būtų  efektyvūs, reikia turėti  priemonę kaip be didesnių kliūčių perduoti pinigus pardavėjui. Jei, pavyzdžiui, yra paprasta ir patogu nešiotis pinigus piniginėje, tai už prekes ir paslaugas galime labai greitai susimokėti tiesiog perduodami atitinkamą sumą grynųjų pinigų pardavėjui.

Kaip ir buvo  minėta, pinigai turėtų būti pripažįstami  tam tikroje teritorijoje tam tikru laikotarpiu. Pavyzdžiui, žinome, kad Lietuvoje tiek šiandien, tiek rytoj, tiek po mėnesio prekes ar paslaugas galėsime įsigyti už jas susimokėdami Lietuvos valstybiniais pinigais – litais.

Dar viena svarbi savybė yra pinigo vertės stabilumas. Kuo stabilesnis yra pinigas, tuo saugiau jaučiasi visi: ir investuotojai ir gamintojai ir vartotojai… Įsivaizduokite, jei parduotuvėse kainos intensyviai šokinėtų – vieną dieną, pavyzdžiui, duona kainuotų 5 litus, kitą dieną jau 100 litų, trečią –  2 litus. Būtų tikrai sunku orientuotis ekonomikoje. Vartotojai nežinotų ar geriau pataupyti, ar  ku ogreičiau išleiti pinigus, kol da rkainos pakankamai nedidelės. Prekybininkai negalėtų numatyti kokios prekės bus perkamos, kokios greitai taps per brangios ir pirkėjų sumažės. Gamintojai  ir investuotojai negalėtų apsispręsti ką gaminti ir kur investuoti  lėšas. Darbdaviai negalėtų tinkamai įvertinti atlyginimų. Kaip matome, pinigams stabilumas yra tikrai svarbus.

Gal būtų galima išvardyti ir daugiau pageidautinų pinigų savybių, tačiau čia manau paminėjau pačias svarbiausias.

Dažnai visas šias savybes  užtikrinti yra pakankamai sudėtinga ir rasti  tinkamą objektą ar terpę, kuri turėtų šias savybes ir galėtų atlikti pinigo vaidmenį nėra lengva. Todėl šiuo klausimu šiuolaikinėje santvarkoje rūpinasi vyriausybės ir/ar centriniai bankai, kurie leidžia į  apyvartą ir kontroliuoja pinigus.

Tačiau tokia centralizuota kontrolė  turi ir nemažai minusų, pavyzdžiui, pinigų leidėjai gali priimti sprendimus, kurie bus nenaudingi tam tikrai grupei žmonių. Tarkim, kad ir šiuo metu labai populiarus ekonomikos skatinimas į rinką išleidžiant didelius kiekius naujų pinigų (jų prispausdinant), padidina infliaciją – parduotuvėse kyla kainos ir pragyvenimas tampa vis brangesnis. Taip pat nukenčia ir tie, kurie stengiasi taupyti – jų santaupų  perkamoji galia krenta. Kartais literatūroje galima rasti tokių infliacijos apibūdinimų: infliacija – tai paslėptas visuotinis mokestis, infliacija  – legalus žmonių apvogimas.

Dažnai dėl kažkokios vienos grupės žmonių patiriamų nuostolių  kenčia visai  nekalti žmonės. Pavyzdžiui, Kipro atvejis  – pritrūkus pinigų buvo svarstoma perimti dalį žmonių indėlių bankuose, nes tokia buvo kreditorių sąlyga, kad suteiktų paskolą. Kažkur mačiau tokį išsireiškimą, kuris man labai patiko:  pelnas privatizuojamas o nuostoliai nacionalizuojami. Kai bankas dirba pelningai tai vargu ar kurnors išgirsime, kad pelnas buvo išdalintas indėlininkams, tačiau, kai situacija yra  bloga ir bankas atsiduria netoli bankroto tai indėlininkų pinigai atsiduria pavojuje. Čia tokia situacija verčia susimąstyti kas yra bankas ir kam priklauso banke laikomi pinigai. Jei aš dirbu ir algą man perveda į banko sąskaitą tai pagal viską tie pinigai yra mano sąžiningai uždirbti  ir bet koks pasikėsinimas į juos turėtų prilygti vagystei. Tačiau, kaip matome, tam tikras sluoksnis žmonių turi teisę ir galimybes tai padaryti.

Daugelis pastarojo meto įvykių vis labiau ir labiau menkino tokių centralizuotų institucijų įvaizdį, tuo pačiu krito ir pasitikėjimas esama finansine sistema. Tačiau žmonės yra įstrigę tokioje finasnsinėje  sistemoje, nes nėra tinkamų alternatyvų, o jų nėra dėl jau minėtų priežasčių – nėra taip  paprasta rasti kažkokį tai objektą ar terpę, kuri galėtų atlikti valiutos funkcijas. Kažkada pinigo vaidmenį  atlikę taurieji metalai šiuolaikinėje ekonomikoje nėra patogūs. Būtent todėl, kad jie yra nepatogūs ir buvo pereita prie popierinių pinigų.

Tačiau šiame amžiuje, kur beveik nėra veiklos, kurioje nebūtų naudojami kompiuteriai ar internetas, atsirado dar viena alternatyva – elektroniniai pinigai. Jau buvo keletas mėginimų įvesti elektroninius pinigus, tačiau juos leisdavo ir kontroliuodavo kažkokia organizacija ir būtent todėl tokie pinigai neįgavo žmonių pasitikėjimo. Nes taip ir liko neišspręstas centrinės viską reguliuojančios institucijos klausimas ir visos su tuo susijusios problemos.

Todėl kilo idėja sukurti decentralizuotą elektroninių pinigų sistemą ir taip atsirado BitCoin sistema. Čia nėra jokios centrinės valdžios ir reguliavimo. Nėra institucijos, kuri galėtų pagal savo poreikius prigaminti naujų BitCoin’ų, juos perimti iš kitų ar sustabdyti visą ar dalį sistemos. Tačiau teigti, jog BitCoin yra pinigai nėra visiškai teisinga – BitCoin yra visa sistema – tai tarsi terpė, kurioje galima atlikti finansines operacijas. Tai kartu ir pinigai ir bankas ir kontrolė.


© 2012-2021 | Visos teisės saugomos.