Kaimo moterų informuotumo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką tyrimas « Mokslo diena « 

Kaimo moterų informuotumo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką tyrimas



Parsisiųsti pilną doc formatu (Nepavyksta parsisiųsti)

 

Slaugos bakalauro sutrumpintu studijų baigiamasis darbas

ĮVADAS

Lietuvoje susirgimų gimdos kaklelio vėžiu dažnumas yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir Šiaurės Europoje. Gimdos kaklelio vėžys dažnai diagnozuojamas per vėlai. Vėžiu nesusergama per vieną dieną. Pakitimai gimdos kaklelio audiniuose atsiranda per keletą metų. Todėl profilaktinis, laiku atliktas citologinis tyrimas padeda nustatyti ląstelių pakitimus, o tai leidžia laiku imtis gydymo. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse įdiegtomis ir efektyviai vykdomomis programomis šios ligos atvejų sumažinta, vis dėl to kasmet pasaulyje ja suserga apie 500 000 ir miršta – apie 350 000 moterų (Čegrijienė V., 2004).

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų duomenimis efektyviai vykdant ir kontroliuojant profilaktiką ankstyvą diagnostiką ir gydymą iki 2020 metų sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 procentais, o mirtingumą nuo jų – 50 procentų.

Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą piktybinis moterų navikas pasaulyje. Pasauliniu mastu gimdos kaklelio vėžys yra antroji moterų mirties nuo vėžio priežastis (Žilinskienė D., 2004) nustatyta 493 tūkst. naujų invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio moterys miršta, kas 2, Europoje – kas 18 minučių. Kiekvienais metais nustatoma beveik pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, apie 274 000 moterų nuo šios ligos miršta. Besivystančiose šalyse mirtys nuo gimdos kaklelio vėžio sudaro 80 proc. kasmetinių mirčių. Daugiausia šia liga sergančių moterų yra pietinėje bei rytinėje Afrikos dalyse, Melanezijos salyne, Karibų šalyse ir centrinėje Amerikoje, kuriuose sergamumas viršija 30 atvejų iš 100 tūkst. moterų per metus. Kasmet gimdos kaklelio vėžys nusineša apie 273 tūkst. gyvybių, daugiau nei tris ketvirtadalius jų – besivystančiose šalyse (Matuzonienė R., 2004).

Lietuvos vėžio registro duomenimis, per pastaruosius metus 40 procentų naujai nustatytų atvejų buvo trečios – ketvirtos stadijos. Nuo šios ligos Lietuvoje kasmet miršta apie 270 moterų – 5 moterys kiekvieną savaitę (Lietuvos vėžio registras 2005). Vien 2005 metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu susirgo 500 moterų (27,4/100 tūks.), nuo šios ligos mirė 236 moterys (13,0/100 tūks.), iš jų 121 – po vienerių metų nuo diagnozavimo. 14. Mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje 2000 metų duomenimis yra vienas didžiausių Europoje. 22. Vidutinis gimdos kaklelio vėžiu sergančių moterų amžius – 52,2 metai, sirgimo pikas – 35 – 39 metai ir 66 – 69 metai.

Lietuvoje kiekvienais metais daugiau nei penkiems tūkstančiams moterų nustatoma gimdos kaklelio pakitimų, daugiau nei penkiems šimtams moterų jie virsta vėžiu.
Nepalanki epidemiologinė situacija skatina kuo skubiau diegti gimdos kaklelio patologijos atrankinės patikros programą. Moterų atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų nauda ir efektyvumas įrodyti įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, atrankinė moterų patikra dėl gimdos kaklelio patologijos Suomijoje pradėta vykdyti daugiau kaip prieš 40 metų. Jo rezultatai akivaizdūs: Suomijos moterų sergamumas gimdo kaklelio vėžiu 4-5 kartus mažesnis nei Lietuvos moterų.22. Remiantis įvairių šalių patirtimi ir įdiegus minėtą programą sergamumą gimdos kaklelio vėžiu galima sumažinti 30 – 70 procentų, o mirtingumą – apie3 0 procentų per 5 metus.

Temos aktualumas.

Lietuvos vėžio registro duomenimis, gimdos kaklelio vėžys tarp moterų piktybinių navikų (po krūties, odos, gimdos kūno) 2001m. Lietuvoje užėmė ketvirtą vietą. Ir, per paskutinius penkerius metus tiek sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, tiek mirtingumas nuo šios ligos kasmet didėja. Todėl esanti situacija privertė imtis neatidėliotinų priemonių. Lietuvoje 2004 m. birželio 30 d. LR sveikatos apsaugos ministras, įsakymu Nr. V-482, patvirtino gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programą kurios tikslas – sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo šios ligos (Čegrijienė V., 2004). Citologinis gimdos/makšties tyrimas yra efektyviausia vėžio patikra visoje medicinos istorijoje ir tokiu išlieka iki šiol. Jis įgalino JAV 70 proc. sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Taip pat ir daugelio kitų pasaulio šalių patirtis parodė, kad sistemingai atliekami citologiniai profilaktiniai gimdos kaklelio tyrimai yra efektyvus gimdos kaklelio vėžio kontrolės būdas. Taigi, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas reprodukcinio amžiaus moterims, vykdant efektyvų tyrimą ir nustatant ankstyvąją gimdos kaklelio patologiją bei siekiant išvengti invazinės ligos atvejų ir su tuo susijusio mirtingumo. Tačiau turi būti tiriamos ne tik moterys, priklausančios gimdos kaklelio vėžio rizikos grupėms arba turinčios gimdos kaklelio pokyčius, bet ir sveikos, nusiskundimų neturinčios reprodukcinio, menopauzinio ir postmenopauzinio amžiaus moterys. Visuomenei būtina išsamiai aiškinti apie sveikatos specialistų vykdomas profilaktines patikras, ypač apie vieną iš jų – gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą formuoti pozityvų moterų požiūrį į ją.

Nors turime daug duomenų ir informacijos apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją, moterų informuotumo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką tyrimas leidžia optimizuoti ir apibrėžti slaugytojos vaidmenį joje.

Darbo tikslas: Ištirti kaimo moterų informuotumo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką tyrimas

Darbo objektas: Kaimo moterų informuotumas apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką

Subjektas: kaimo moterys

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti respondenčių žinias apie gimdos kaklelio vėžį.

2. Išanalizuoti respondenčių turimą informaciją apie Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą.

3. Įvertinti respondenčių požiūriu kaimo ambulatorijos bendruomenės slaugytojos vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktiką.

Darbo metodai:

1. Teorinė apžvalga;

2. Anketinė apklausa;

Darbo struktūra: darbą sudaro dvi dalys – teorinė ir empirinė. Darbas prasideda įvadu, kuriame pateikiamas problemos aktualumas, tikslas, uždaviniai bei darbo metodai. Teorinėje darbo dalyje apžvelgti 51 literatūros šaltiniai ir aktualizuojami gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ypatumai. Tiriamojoje dalyje aprašoma atlikto kiekybinio tyrimo metodika, pateikiami bei aptariami atlikto tyrimo rezultatai, tyrimo duomenų analizė bei interpretavimas. Toliau pateikiamas tyrimo apibendrinimas, atlikto tyrimo išvados, naudotos literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis 64 psl.

 

TURINYS

ĮVADAS 2

1. LITERATŪROS APŽVALGA 5

1.1. Onkoginekologinių ligų paplitimas 5

1.2. Žmogaus papilomos viruso įtaka gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti 9

1.3. Moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, slauga 12

1.4. Gimdos kaklelio onkologinės prevencijos ypatumai 16

1.4.1. Gimdos kaklelio vėžio profilaktika 18

1.4.2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa 19

1.4.3. Onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas – pagrindinis patikros metodas 20

1.4.4. Vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio 22

1.4,5.Sveikatos mokymas gimdos kaklelio vėžio profilaktikos kontekste 25

1.4.6.Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai 28

2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODIKA 32

2.1. Tyrimo metodika 32

3. TYRIMO REZULTATAI 34

3.1. Respondenčių žinių apie gimdos kaklelio vėžį apibūdinimas 34

3.2. Respondenčių turima informacija apie Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktiką 39

3.3. Duomenys apie bendruomenės slaugytojos vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktiką 42

APIBENDRINIMAS 49

IŠVADOS 52

LITERATŪRA 53

PRIEDAI 57


© 2012-2019 | Visos teisės saugomos.