Baltų pasaulėžiūros ekologija ir didaktika per šeimos santykių prizmę « Mokslo diena « 

Baltų pasaulėžiūros ekologija ir didaktika per šeimos santykių prizmę



Parsisiųsti pilną doc formatu (Nepavyksta parsisiųsti)

 

ĮVADAS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę (1990 m.), atsirado poreikis tautinės kultūros pagrindu kurti visuomenės ateitį, permąstyti žmogaus ir jo ugdymo reikšmę istorijos raidoje remiantis savo tautos bei kitų tautų kultūriniu palikimu.

Pagal dabartinę sampratą šeima – tai grupė žmonių, tarpusavyje susijusių santuokos ryšiais bei kraujo (kilmės) giminyste, drauge gyvenančių ir bendrai tvarkančių savo namų ūkį. Kadangi bendrą ūkį lemia tuo metu vyraujantis nuosavybės santykių tipas, tai nuo jo labiausiai ir priklauso šeimos forma, jos sandara, narių tarpusavio santykiai.

Lietuvių šeimoje vaikai laikyti dideliu moraliniu turtu. Jau nuo mažens jie buvo auklėjami būti tėvais ir motinomis. Jaunimo doros saugojimas laikytas būtina sąlyga vedus išvengti nevaisingumo, o šeimos bevaikystė – Dievo bausme už jaunystės ir net vaikystės kaltes. Dėl to dažniausiai buvo kaltinamos moterys, ir jos įvairiausiais būdais gydėsi, šeimose vaikų buvo auginama tiek, „kiek Dievas davė”.

Lietuvių šeimoje jaunoji karta buvo auklėjama ir rengiama visuomenės gyvenimui remiantis tradicine pedagogika bei papročiais (Vyšniauskaitė A., Kanius P. ir kt., 2009, p. 141). Tradicinė liaudies pedagogika buvo pagrįsta siekimu suformuoti vaikų fizines ir psichines savybes svarbiausiam žmogaus gyvenimo tikslui – dirbti, pratęsti šeimą ir sugyventi su visa supančia aplinka. Vaikų darbštumas ugdytas tėvų pavyzdžiu, pamokymais ir pačių vaikų nuo mažumės įtraukimu į šeimai naudingą darbą. Bendruomenės santykiai buvo grindžiami tam tikrais papročiais (Čepienė I., 1992, 62)
Vienas iš svarbiausių kriterijų apibūdinant pedagoginį palikimą yra žmogaus santykis su socialiniu visuomenės gyvenimu ir etnine kultūra, kurioje praeitis, dabartis ir ateitis sudaro vieną visumą. Iš įvairių tradicinės lietuvių kultūros sričių – meno, dailės, buities, tautosakos, medicinos – liaudies pedagogika mažiausiai tyrinėta, nors daug šimtmečių jaunoji karta brendo, stiprėjo, plėtojo savo fizines, psichines ir dvasines galias per tradicinį ugdymą. Tėvai, seneliai, proseneliai skiepijo vaikams tiesos, gėrio, grožio, žmoniškumo vertybes, kurių neišugdžius negali egzistuoti nė viena visuomenė. Individo ir tautos charakteris galėjo formuotis tik ankstesnių kartų sukaupto patyrimo ir jo tęstinumo dėka. Ugdymo, kaip svarbiausio kartų tęstinumo veiksnio, paskirtis – tęsti kultūros ir šeimos tradicijas, stiprinti dvasinius kartų ryšius, be kurių neįmanoma socialinė pažanga ir tautos kultūros išsaugojimas. Kultūros tęstinumo būtinybė ypač išryškėja mūsų visuomenei pereinant nuo planinės ekonomikos prie rinkos, nuo autoritarinių santykių – prie demokratinių. Sparčiai didėjant pasaulio šalių ekonominei ir socialinei integracijai, vis platesnį mastą įgyja globalizacija, kuri, suabsoliutindama materialinę gerovę, atmeta istoriškai susiformavusį tautinės kultūros savitą palikimą. Lietuvai integruojantis į Europos ekonomines struktūras, itin aktualu saugoti savo mentalitetą, „neištirpti“ kitų šalių kultūrose. Kadangi vienas iš tautinės kultūros autentiškumo saugojimo būdų – šiuolaikinės jaunosios kartos ugdymo siejimas su jos įvedimo į visuomenę istoriniu patyrimu, būtina tirti liaudies ir teorinės pedagogikos idėjų vienovę bei ieškoti daugiau galimybių visuomenėje ugdyti savarankišką, laisvą, dorovingą asmenybę. Tačiau, vykstant intensyviems globalizacijos procesams, tautos papročiai ir tradicijos žmonių gyvenime tampa vis labiau užmirštos ir nebeaktualios. Tam, kad išsiaiškinti jaunimo ir jaunų šeimų požiūrį į šeimos vertybes, tradicijas bei pagrindines šventes, šiame darbe atlikta apklausa – tyrimas, kuriuo bus vertinama kiek svarbios yra tradicijos šiuolaikiniam jaunimui.
Darbo tikslas – išanalizuoti ir suprasti baltų pasaulėžiūrą, jų požiūrį į žmogaus ir gamtos dėsnius, požiūrį į šeimą, aukėjimą bei tradicijas.

Darbo uždaviniai:

Atlikti literatūros analizę.

Remiantis literatūra sudaryti apklausos anketą.

Atlikti apklausą ir išanalizuoti atsakymus.

 

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BALTŲ PASAULĖŽIŪRA 5

1.1. ŠEIMOS SAMPRATA BALTŲ KUTŪROJE 7

1.2. RĖDOS RATAS 15

1.3. DIDAKTIKA 17

2. TYRIMAS 20

2.1. TYRIMO EIGA 20

2.2. TYRIMO REZULTATAI 21

IŠVADOS 30

LITERATŪRA 31

PRIEDAI 33


© 2012-2019 | Visos teisės saugomos.