Emigrantų tėvų vaikams socialinės- teisinės pagalbos teikimas « Mokslo diena « 

Emigrantų tėvų vaikams socialinės- teisinės pagalbos teikimas



“Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą” (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė, 1989).

Išsamiau informacijos šia tema galite rasti referate: socialinės teisinės pagalbos emigravusių tėvų vaikams teikimas

Šeima yra pirminė institucija, kurioje vaikui užtikrinamas socialus gyvenimas, grindžiamas vertybinėmis nuostatomis, elgesio normomis ir taisyklėmis. Šeima – pagrindinis socializacijos institutas, sudarantis prielaidas kiekvieno vaiko visaverčiam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Vaikų teisės pirmiausiai įgyvendinamos šeimoje, stiprinant jos narių tarpusavio atsakomybę.
Kartais šeimoje iškyla tam tikrų kliūčių, kurios sutrikdo vaiko socializacijos procesą (pvz; demografiniai pokyčiai, tėvų skyrybos, vieno iš tėvų/globėjų mirtis, tėvų migracija ir kt.). Migracija, kaip socialinis reiškinys, tampa vis aktualesnė, tai sąlygoja įvairūs šalyje vykstantys pokyčiai: ekonominiai (pvz: nedarbas, mažas darbo užmokestis, skolos ir kt.) ir socialiniai ( pvz: karjera, šeimos susijungimas ir kt.) veiksniai.
Analizuodami migracijos fenomeną, autoriai, akcentuoja pagrindines ekonomines ir socialines priežastis, dėl kurių vyksta ilgalaikė ar trumpalaikė emigracija. Apie tai kalba įvairūs autoriai: M.Adomėnas (2006), G.Malinauskas (2006) akcentuoja ekonominius motyvus, A.Kazlauskienė (2005, 2006), V.Kanopienė, S.Mikulionienė (2006), A.Sipavičienė (2006), Ž.Martinaitis, D.Žvalionytė (2007), V. Stankūnienė, (2006) pabrėžia ekonominius ir socialinius motyvus, A.Maslauskaitė, V. Stankūnienė (2007) akcentuoja šeimos migraciją ir kt.
Vis intensyvėjanti Lietuvos gyventojų emigracija neigiamai veikia šalies socialinę ir ekonominę raidą, švietimo, darbo ir sveikatos apsaugos sritis, kurios žalą patiria šeima ir vaikai. Tėvų migracija sutrikdo vaiko socializacijos procesą, gali laikinai sustabdyti vertybių perimamumą, emocinį tėvų ir vaikų ryšį, kuris sudaro socializacijos pamatą (Gumuliauskienė A., Butvilas T., Butvilienė J. ir kt 2008, Butvilas T., Terapaitė J. 2008).
Pastebime, kad tėvų migracijos procese vaikas patiria įvairių išgyvenimų, kenkia globos teisių ir interesų įgyvendinimui, todėl šalyje privalo veikti atitinkamos institucijos, vykdančios vaiko teisių ir jo interesų užtikrinimą:
Vaiko teisių apsaugos užtikrinimą Lietuvoje vykdo pagrindinės vaikų teisių apsaugos institucijos:
1. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau Seimas) svarsto, leidžia ir priima įstatymus, prižiūri Vyriausybės vykdomą veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir jo vykdymą, nustato valstybinius mokesčius, ratifikuoja LR tarptautines sutartis (LR Konstitucija, 2008, 67 straipsnis). Juridinių įstatymų, projektų analizei ir pasiūlymų teikimams yra steigiami komitetai ir komisijos. Ypatingai reikšmingi yra:
Socialinių reikalų ir darbo komitetas – nagrinėja ir svarsto klausimus, susijusius su šeimos socialinės politikos formavimu, socialine apsauga, socialiniu aprūpinimu ir socialine rūpyba, pateikia išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos šeimos realioms pajamoms ir gyvenimo lygiui.
Šeimos ir vaiko reikalų komisija vykdo tam tikras funkcijas:
• dalyvauja formuojant šeimos, vaiko teisių apsaugos politiką, demografinių problemų sprendimo strategiją;
• siekia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir interesų apsaugą, įgyvendinimo;
2. LR Vyriausybė (toliau Vyriausybė) remdamasi kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais:
• formuoja ir realizuoja valstybės vaiko teisių apsaugos politiką vykdomosios valdžios lygmeniu;
• priima įstatymus, įgyvendina teisės aktus, tvirtinamus Vyriausybės nutarimais ir kt. (LR Vyriausybės įstatymas, 1994, 4 straipsnis):
3. Teismai – vaiko teisių gynimo institucijų neatsiejama dalis, vykdo teisingumą, yra nepriklausomi. Bylos nagrinėjamos, vadovaujantis įstatymu ir priimant sprendimus LR vardu (LR Konstitucija. 2008, 109 straipsnis).
4. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga . Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas (1998) 4 straipsnis apbrėžia įstaigos vykdomas funkcijas:
• gina vaiko teises ir teisėtus interesus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose įstatymuose;
• vykdo vaiko teisių ir interesų apsaugos priežiūrą ir kontrolę;
• tiria vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus, gerina vaiko teisinę apsaugą Lietuvoje.
Europos Parlamento 2008 m. sausio 16 d. rezoliucija “Dėl vaiko teisių strategijos kūrimo” (toliau DVTSK) ir ES pagrindinių teisių chartija (2007) 43 straipsnis pabrėžia valstybės narių įsteigtą Ombudsmeno instituciją, kuri skiria lėšų realizuoti vaiko teisių klausimų sprendimą. Ombudsmenas yra tarpininkas tarp piliečių ir ES valdžios institucijų, priimantis ir tiriantis piliečių, organizacijų, ES gyvenančių ir registruotų asmenų skundus (Europos ombudsmenas: veiklos ribos ir galimybės, kontaktai, 2008).
5. Savivaldybių struktūroje yra struktūriniai padaliniai (skyriai, tarnybos), organizuojantys darbą direktoriaus įsakymu ir patvirtintais nuostatais. Šeimai ir vaikui svarbūs skyriai: socialinės paramos skyrius, švietimo ir sporto skyrius, vaikų teisių apsaugos skyrius, kurio tarnautojai vykdo tam tikras funkcijas (Visagino savivaldybės administracijos veiklos reglamentas (2008):
• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos nustatytas funkcijas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (1994);
• viešojo administravimo funkcijas.
5.1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau VTAT). Bendrieji vaiko teisių apsaugos tarnybos nuostatai (2002) savo teritorijoje realizuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos ir kitų vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, vykdo jai būdingas funkcijas:
• vykdo vaikų teisių apsaugą Lietuvoje;
• realizuoja priemones vaiko teisių apsaugai ir jo teisių pažeidimo prevencijai gerinti;
• atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teismuose;
• organizuoja likusių be tėvų globos vaiko globą (rūpybą) šeimose, šeimynuose, valstybinėse institucijose, nevyriausybinių institucijų ir fizinių asmenų įsteigtose vaiko globos įstaigose.
5.2. Švietimo skyrius (toliau Skyrius). Skyrius – Savivaldybės Administracijos padalinys, organizuojantis piliečių edukacinę veiklą. LR ŠĮ (2006) 6 straipsnyje yra teigiama, jog viena iš švietimo sistemos krypčių yra pagalba vaikui (informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė, specialioji pedagoginė, specialioji pagalba ir sveikatos priežiūra).
5.3. Socialinės paramos skyrius vykdo šeimai svarbias funkcijas:
• organizuoja socialinę paramą savivaldybėje, atsižvelgdamas į šeimos poreikius;
• vykdo socialiai remtinų šeimų apskaitą ir teikia paramą;
• skiria ir moka išmokas, nepriklausančias nuo šeimos turtų ir pajamų (pvz; išmoka vaikui, išmoką būstui įsigyti ir kt);
• rūpinasi vaikais be tėvų globos, vaiko įsikūrimo pašalpos skyrimu ir tiksliniu panaudojimu;
• organizuoja ir atsako už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams, planuodami socialines paslaugas, administruoja jų organizavimą, bendrųjų paslaugų ir socialinės priežiūros kontrolę (Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyrius, 2010)
5.4. Savivaldybių vaiko teisių bendruomenės tarybos (toliau Bendruomenių taryba). Minimos tarybos vadovaujasi „Bendruomenių tarybos vaiko teisių apsaugos pavyzdiniais nuostatais“ (2002), ir teikias Savivaldybei pasiūlymus:
• dėl vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo;
• prioritetų nustatymo bendruomenėje;
• įtraukia bendruomenę į vaiko teisių apsaugos sistemos savivaldybėje formavimą;
• savo veikloje vadovaujasi juridiniais dokumentais: (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija(1989), LR Civiliniu Kodeksu (2008), LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (1996) ir kitais teisės aktais), savivaldybės tarybos, mero potvarkiais ir administracijos įsakymais.
Valstybė, pripažįsta šeimos instituto svarbą visuomenėje, jos socialinę ir teisinę apsaugą, LR Konstitucijos (2008) 38 – 39 straipsniuose akcentuojama, kad „šeima- visuomenės ir valstybės pagrindas, kuri valstybės saugoma ir globojama, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą“.
Jau Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (1948) buvo pabrėžiama šeimos teisė būti visuomenės ir valstybės saugoma, akcentuojant tai, kaip kiekvieno žmogaus teisę į socialinę ir teisinę apsaugą.
DVTSK (2008) teigia, jog šeima – palanki vaikų teisių apsaugai, užtikrinanti šeimos teises, nustatant adekvačias viešosios politikos kryptis. 2007 m. Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso, Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socrates pasirašė ES pagrindinių teisių chartiją, įtvirtino ES piliečių ir kitų Sąjungos šalių teises. Chartijoje užtikrinamos konstitucinės teisės, 33 straipsniu – šeimai garantuojama teisinė, ekonominė ir socialinė apsauga.
Teisiniai dokumentuose, reglamentuojančiuose ir užtikrinančiuose šeimos apsaugą ir globą, akcentuojama pagarba šeimai ir jos pareigoms. Ypač svarbios šeimoje yra atliekamos tėvų pareigos (pvz; tėvai suteikia saugumą, užtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą).
G. Sagačio (2006, p.34) teigimu, tėvų/globėjų pareigos įvardijamos kaip vaiko teisių įgyvendinimo užtikrinimas.
Įvairiuose juridiniuose dokumentuose reglamentuojama, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai ir kiti asmenys, kurie rūpinasi vaiku, auklėja, globoja, jam atstovauja, gina jo teises ir teisėtus interesus. Tai įtvirtinama nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose:
• LR Konstitucijos (2008) 38 straipsnyje, 6 dalyje;
• LR Vaiko teisių pagrindų įstatymo (1996) 3 straipsnyje;
• LR Civiliniame kodekse (2008) 3.155 ir 3.163, 1dalyje;
• LR Vyriausybės nutarimo „Dėl bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“ (2002) I ir II dalyse.
Vaiko teisių ir interesų vykdymas traktuojamas tarptautiniuose įstatymuose:
• Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (1959) 2 ir 7 principuose;
• Europos konvencijoje dėl vaiko teisių įgyvendinimo (1996) 1 straipsnyje, 2 dalyje;
• ES pagrindinių teisių chartijos (2007) 24 straipsnyje, 4 dalyje;
• ”Dėl vaiko teisių strategijos kūrimo” (2008), pripažįstant asmenį, kaip teisinių santykių subjektą.
G. Sakalausko (2000, p. 9) teigimu, valstybė pagrindžia pagarbą tėvų pareigoms ir teisėms, patvirtindama tėvų atsakomybę už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.
G. Babachinaitė (Sagatys G. 2006, p. 29) pagrindžia vaiko teisių svarbą Lietuvos teisėje, apibrėždama žmogaus teisių ir vaiko teisių santykį trimis aspektais:
1) vaikas, kaip ir kiekvienas asmuo, turi visas piliečio teises ir laisves, kuriomis sugeba naudotis;
2) atsižvelgiant į vaiko subrendimą, būtina teisinė apsauga ir priežiūra iki gimimo ir po jo;
3) vaikui, nesugebančiam pasinaudoti ir apginti interesų, atsiranda socialinių institutų, garantuojančių veiksmingą vaiko teisių užtikrinimą.
Juridinėje bazėje svarbus vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas. Nuo pat gimimo vaikas yra pilietis, turintis teisę naudotis pilietinėmis ir konstitucinėmis teisėmis. Vaiku, nesugebančiu pasinaudoti ir apginti savo teisių ir teisėtų interesų, rūpinasi tėvai, nesugebant tėvams, rūpinasi socialinės institucijos (savivaldos, visuomenės institucijos), vykdančios vaiko gerovės politiką.
D. Kabašinskaitės (2002, p. 46) teigimu, vaiko teisių pripažinimas, jo ryšiai su šeima ir valstybe turi būti peržiūrimi ir nagrinėjami, atsižvelgiant į vaiką kaip socialinį veikėją.
Europos pranešime ”Dėl ypatingo dėmesio vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus” (2009) akcentuojama pagarba vaiko teisėms ir jų teisėtiems interesams.
Taigi, šeima ir valstybė dalinasi tarpusavio atsakomybe, užtikrinant vaiko teisėtų teisių ir interesų įgyvendinimą. Vaiko teisių ir interesų apsaugos principas reikalauja, jog tėvai vykdytų teisėtas pareigas, jiems nevykdant, tuo rūpinasi valstybė.
Šalyje yra atvejų, kai vaikas negali gyventi ir augti savo biologinėje šeimoje. Tai lemia įvairios priežastys (demografiniai pokyčiai: tėvų skyrybos, vieno iš tėvų mirtis, moters pasiryžimas auginti vienai vaiką, tėvų migracija ir pan.).
Sunkmečio laikotarpiu šeimos migracija suintensyvėjo, vis daugiau Lietuvos piliečių išvyksta į kitą šalį, palikdami vaikus kilmės šalyje. Bandoma nustatyti paliktų vaikų skaičių, bet nėra lengva (pvz; tėvai nedeklaruoja savo išvykimo, informacijos stoka dėl tėvų emigracijos paliktų vaikų ir pan.). Analizuojant emigracijos reiškinį, aptikta minimalių duomenų dėl emigrantų paliktų vaikų.
2006 m. pirmąjį išsamesnį tyrimą dėl emigracijos išskirtų šeimų atliko Tarptautinės Migracijos Organizacija (toliau TMO), kuriai 1995 m. buvo suteiktas Lietuvos Respublikos stebėtojos statusas. Organizacija yra įsteigusi biurą Lietuvoje, ir sprendžia migracijos problemas:
• migracijos potencialo vystymą, konsulinių paslaugų;
• susijusių su techniniu bendradarbiavimu migracijos klausimais vystymą;
• paramą migracijos klausimais asmenims ir kt.
Pasak J.Briedytės (2008), dėl emigracijos išskirtų šeimų vis daugėja: 2006 m.- 20–30 tūkst. emigrantų paliktų vaikų šalyje. E.Grižibauskienės (2007, p. 36) teigimu, 2007 m. surengta emigrantų vaikų ir pedagogų apklausa, atlikta Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, parodė: šalyje buvo 9031 vaikas, kurio vienas iš tėvų, laikinai išvykę dirbti į užsienį. Duomenys yra netikslūs, nes apklausoje dalyvavo tik 651 vaiko ugdymo įstaiga, 2006m. užregistruota 1502 ugdymo įstaigų. R.Šalaševičiūtės tvirtinimu, paliktų vaikų skaičius siekė daugiau nei 20 tūkst. 2008m. rugsėjo mėn. Darbo ir Socialinių tyrimų institutas Socialinės apsaugos ministerijos užsakymu vykdė tyrimą „Vaikai, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos, psichologiniai ir socialiniai gerovės veiksniai“ ir apklausę bendrojo lavinimo mokyklų klasių vadovus, nustatė: 16% – emigrantų paliktų vaikų – devynmečiai ir jaunesni, 58% – 10 -15 m., 26% – 16 -19 amžiaus. (Emigrantų vaikų dalia, 2009). Pasak J.Sandaitės (2009), 2008m. gruodžio 31 d. Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis Lietuvoje buvo 1952 (981 mergaitė ir 471 berniukas) emigrantų palikti vaikai, kuriems nustatyta globa, kovo 1 d. duomenimis Lietuvoje užregistruoti 1453 emigrantų vaikai, palikti be priežiūros – trigubai daugiau nei 2007 metais (Emigracija- rykštė vaikams, 2008).
Statistiniai duomenys rodo emigrantų paliktų vaikų didėjimą. Dažnai išvykdami į užsienį tėvai palieka vaiką artimiausiems giminaičiams ar svetimiems asmenims. Kartais vaikas paliekamas be oficialaus globėjo, tai atsitinka dėl įvairių priežasčių (pvz; nesutvarkyti vaiko atstovavimo dokumentai, nežinota, kur kreiptis, abejingumas įstatymams). Valstybė reikalauja, kad tėvai prieš emigruodami pasirūpintų vaiko laikinąja globa. Tėvams yra suteikiama informacija apie institucijas, kurios, esant reikalui, rūpinasi vaiko globa, padeda sutvarkyti teisinius dokumentus.
Snieškienė D. (2001, p.46) teigia, jog sąvoka „globa“ susijusi su tam tikra netektimi, aplinkybių pasikeitimu, visuomenės ir valstybės institucijų įsikišimu į vaiko gyvenimo tėvų aplinkoje.
Lietuvoje vaiko globos klausimą sprendžia įvairūs juridiniai dokumentai ir teisės aktai, nustatantys vaiko globą, jos įsiteisinimą, organizavimo tvarką, globos rūšis, formas, pareigas ir atsakomybę, vaiko teisių ir interesų užtikrinimą:
• 1998m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Vaiko globos įstatymas;
• 2002 m. kovo 27 d. “Vaiko globos organizavimo nuostatai“;
• 2002 m. liepos 12 d. “Valstybinių Socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategija“;
• 2005 kovo 3 d. “Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai“;
• 2007 m. gegužės 28 d.“Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų pakeitimo“;
• 2008 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;
• 2003 m. gegužės 20 d. Vaiko gerovės politikos koncepcija ir kt.
I. Leliūgienės (2003, p.52) teigimu, globa – piliečių asmeninių ir turtinių interesų teisinė gynimo forma. Išskiriamos globos formos: globa skiriama vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų globos, suteikiant jiems materialinį pagrindą, auklėjimą, išsilavinimą, rūpyba nustatoma vaikams, netekusiems tėvų globos ir rūpinimosi jais.
Juridiškai grindžiama, tėvų atsakomybė prieš išvykstant į užsienį – išspręsti vaiko teisių ir interesų klausimą. Tėvai turi teisę pasirinkti juridinį asmenį ir patikėti vaiko globą bei priežiūrą (Vaikai ir emigracija. 2007, p. 5-6).
Užtikrinant vaiko laikinosios globos klausimą, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose (2007) išskiriami reikalavimai, kuriuos atlieka tėvai ir būsimieji vaiko globėjai.
Įteisinant vaiko globą, vadovaujamasi LR VGĮ (1998) 4 straipsniu ir CK (2008) 3.249 straipsniu, išskiriant globos nustatymo principus:
1) vaiko teisėtų interesų pirmumas- pagrindinis kriterijus vaiko politikoje (Europos politika dėl vaikų. 1999, p. 9). D. Kabašinskaitės (2002, p.47) manymu, tėvų interesai dažnai būna konfliktiniai, bet svarbiausi yra vaiko interesai. Pagrindinis rūpestis yra dėl vaiko, todėl valstybė privalo įsikišti, apsaugant jo interesus. Atskiriamos vaiko teisės nuo šeimos teisių ir suteikiamas vaikui autonomiško veikėjo statusas vaiko teisėtų atstovų ir valstybės atžvilgiu.
2) pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi artimiausi giminaičiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko teisėtiems interesams;
3) vaiko globa šeimoje;
4) seserys ir broliai neišskiriami, jeigu tai neprieštarauja vaiko teisėtiems interesams.
Taigi, teisiškai įtvirtinama, kad vaikui, likusiam be tėvų globos, bus stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas augti šeimoje su broliais ir seserimis.
Galima teigti, jog išnyktų dalis problemų, esant patikimiems ir juridiškai įteisintiems globėjams. Tėvams emigruojant, vaikui iškyla daug problemų: vaiko laikinas išsiskyrimas su tėvais, vaiko atstovavimas ugdymo institucijose, vaiko nesugebėjimas pasinaudoti asmeniniu turtu. VTAT skirdama laikinąją globą įsipareigoja, padėti laikiniems globėjams ir vaikams, prižiūrint laikinų globėjų vykdomas pareigas. Įtvirtinant vaiko laikiną globą, vykdoma visapusiška vaikų apsauga ir gerovė, siekiant išvengti dalies emigracijos sukeltų neigiamų padarinių.
Lietuvos teisinėje bazėje įtvirtinamos vaiko globos rūšys ir formos: laikinoji globa, kuri nustatoma administracine tvarka ir nuolatinė globa, nustatoma teismine tvarka. Tai reglamentuojama įvairiuose teisės dokumentuose:
• Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo (1998) 5 straipsnyje, 1 dalyje;
• Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo “Dėl bendrųjų valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatų patvirtinimo“ (2005) I dalyje (3)
• Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose (2007) II dalyje (7);
• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2008) 3.252 straipsnyje, 1 dalyje ir kt.
Prieš tėvams emigruojant, būtina išspręsti vaiko globos klausimą, nepasirūpinus, vaikas paliekamas be juridinio atstovo. Neįteisinus vaiko laikinos globos, prižiūrintis asmuo neturi teisinių įgaliojimų ginti vaiką ir jam atstovauti (Vaikas ir emigracija. 2007, p. 7-8).
Ekonomiškai užtikrintas gyvenimas neatstoja vaikams tėvų meilės ir šilumos. Laikini globėjai dažnai negali tinkamai atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesamstaip, kaip jų biologiniai tėvai.
Lietuvos teisėje išskiriamos tokios vaiko globos formos: globa šeimoje, globa šeimynoje ir globa institucijoje. Tai patvirtina įvairūs įstatymai:
• Lietuvos Respublikos Vaiko globos įstatymo (1998) 5 straipsnio, 2 dalis;
• Vaiko globos organizavimo nuostatai (2007) I dalis (4);
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2008) ir kt.
Vaiko globos įstaiga užtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, garantuoja socialinių paslaugų kokybę ir tikslingumą, realizuojant individualų socialinių paslaugų teikimo planą, gerindama jų prieinamumą bendruomenei, užtikrina socialinį darbą su vaiku ir tėvais, realizuojant vaiko laikinos globos planą. Šią įstatyminę nuostatą patvirtina įvairūs juridiniai dokumentai:
• Lietuvos Respublikos Vaiko globos įstatymas (1998) 14 straipsnyje;
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2008) 3.252, 2 dalyje;
• Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai (2005) II dalyje (6) ir kt.
Atsižvelgus į globos įstaigoje gyvenančius vaikus, suformuluoti pagrindiniai principai (Europos politika dėl vaikų. 1999, p. 25):
• pagrindinė atsakomybė už vaikus tenka šeimai;
• vaikų atidavimo į globos įstaigą tikslas – vaiko gerovės ir ryšių su šeima išsaugojimas;
• požiūris į vaiką kaip teisės subjektą;
Galima teigti, jog vaikui geriau augti šeimoje, kartu su broliais ir seserimis. Laikinai praradus ryšį su tėvais, galimybė gyventi ir augti su broliais ar serimis leidžia vaikui lengviau išgyventi atsiskyrimą su tėvais, nes išlieka dalinis šeimos pojūtis. Vaiko globa įstaigoje- kraštutinis atvejis, kai nerandama tinkamų vaiko globėjų. Vaiko laikinas apgyvendinimas globos įstaigoje iš dalies sutrikdo vaiko socializacijos procesą, turi neigiamos įtakos vaiko ir tėvų santykiams, kuriuos vėliau sunku atstatyti.
Apibendrinant šį skyrelį, galima išskirti tokius aspektus:
• Vaiko teisių apsaugą užtikrina įvairios institucijos: Lietuvos Respublikos Seimas,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teismai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstaiga.
• Pagrindiniai nacionaliniai juridiniai dokumentai, reglamentuojantys vaiko teisių apsaugą, yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996), LR Vaiko globos įstatymas (1998), Vaiko gerovės politikos koncepcija (2003), LR Konstitucija (2008), LR Civilinis kodeksas (2008) ir kt.
• Pagrindiniai tarptautiniai juridiniai dokumentai, reglamentuojantys vaiko teisių apsaugą, yra Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1959), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2007) ir kt.

LITERATŪROS SĄRAŠAS
Adomėnas M. (2006). Lietuvių emigracija: priežastys, tendencijos, pasekmės. Emigracijos iššūkiai ir migracijos politikos uždaviniai. Konferencija „Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai“. 2006. ISBN 9986-18-151-8
Babachinaitė G. Vaikų teisės: jų samprata ir įgyvendinimo problemos//Vaikų teisės ir jų įgyvendinimo garantijos: Konferencijos medžiaga. Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkit vaikus“. – V., Lietuvos Respublikos Seimo leidykla. 1996.
Briedytė J. Emigrantų palikti vaikai tampa liūdnesni, piktesni, uždaresni. „Sekundė“. 2008- 04-24. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/emigrant/article.php?id=16793746
Europos konvencija dėl vaiko teisių įgyvendinimo. 1996- 01-25 (Strasbūras). Prieiga per internetą: www.etib.lt/site…files/dokumentai%20lietuviskai/ETS%20160.doc
Europos Parlamento rezoliucija 2008 m. sausio 16 d. (Strasbūras) „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“ (2007//2093(INI)). Prieiga per internetą:
http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2008 0012+0+DOC+XML+VO//LT
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. 2007/C 303/01 Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/lt/treaties/dat/32007X1214/htm/C2007303LT.01000101.htm
Grižibauskienė E. Kas moka už emigrantų vaikus? „Veidas“. 2007-11-22. Nr. 47. p. 36-38
Gumuliauskienė A., Butvilas T., Butvilienė J. Tėvų emigraciją patyrusių vaikų globos ir socialinės gerovės: ekspertų požiūris. Jaunųjų mokslininkų darbai.//Filosofija ir sociologija. Šiauliai: ŠU leidykla. 2008. Nr. 4 (20). ISBN 1648-8776. p. 145-150
Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija (1989). (LR Seimo ratifikuota 1995.07.03. įstatymu Nr. I-983, Žin.,1995, Nr. 60-1501). Lietuvos Respublikos Šeimos teisė. ISBN 9986-9168-9-5
Kabašinskaitė D. Vaikystės sociologija, vaikų teisės ir vaikų politika. //Filosofija ir sociologija. Nr. 3. 2002. ISBN 0235-7186. p. 43- 48
Kanopienė V., Mikulionienė S. Darbo emigracijos poveikis Lietuvos visuomenei. Konferencija „Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai“. 2006. ISBN 9986-18-151-8
Kazlauskienė A. Ekonominės migracijos raida Europoje ir Lietuvoje. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). 2005. P. 29-36
Kazlauskienė A. (2006). Protų nutekėjimas iš Lietuvos: priežastys, procesai ir reemigracinės nuostatos. Emigracijos iššūkiai ir migracijos politikos uždaviniai. Konferencija „Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai“. 2006. ISBN 9986-18-151-8
Leliūgienė I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Technologija. Kaunas. 2003. ISBN 9955-09-343-9
Lietuvos Respublikos Vaiko globos įstatymas. 1998. 03. 24. Nr. VIII- 674. Vilnius. Lietuvos Respublikos šeimos teisė. Saulužė. 2000. 10. 15. ISBN 9986-9168-9-5 01
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. „Valstybės žinios”. 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234. Vilnius
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas. 2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. X- 1722. Vilnius. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=327811&p_query=&p_tr2

Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Logitema. 2009. ISBN 978-609-8021-01-1
Lietuvos Respublikos emigracijos įstatymas. 1991 m. lapkričio 5 d. Nr. I-1946. „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios“ 1991-11-30. Nr.33. ISSN 0233-9765
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. 2006 m. liepos 18 d. Nr. X- 767. Vilnius
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Teisinės informacijos departamentas. „Šeimos teisė“ III knyga. Vilnius, 2008. ISBN 978-9955-30-34-2
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl bendrųjų valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatų patvirtinimo“ 2005m. kovo 3 d. Nr. A-81. Vilnius. „Valstybės žinios“. 2005-03-10. Nr.33. ISSN 1392-4559, ISSN 1684-6552
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2006) “Valstybės žinios”. 2006-06-30. Nr, 73-2758. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_1?_id=279441&p_query=&p_tr2=

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. „Valstybės žinios“. 2006. Nr. 17 – 589. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti“. Vilnius. 2006. Prieiga per internetą:

http://www3.lt/lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=275710

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. 2000. Prieiga per internetą: http://skelbimas.lt/istatymai/vaiko_teisiu_apsaugos_kontrolieriaus_istatymas.htm
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa“ 2008 m. gruodžio 9 d. Nutarimas XI-52.
Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/veikla/docs/lrv/15_vyr_programa.pdf
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. „Valstybės žinios”. 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234. Vilnius
Sagatys G. Vaiko teisė į šeimos ryšius. Teisinės informacijos centras. Vilnius. 2006. ISBN 9955-557-91-5.
Sakalauskas G. Vaiko teisių apsauga Lietuvoje. Vaiko teisių informacijos centras. Vilnius. 2000. ISBN 9986-656-22-2.
Sandaitė J. Emigrantų vaikai- našlaičiai, turintys tėvus. 2009- 03- 02 . Prieiga per internetą:  http://www.selonija.lt/2009/03/02/emigrantu-vaikai-naslaiciai-turintys-tevus/
Sipavičienė A. (2006). Emigracijos iššūkiai ir migracijos politikos uždaviniai. Konferencija „Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai“. 2006. ISBN 9986-18-151-8
Sipavičienė A. Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida. Vilnius. 2006. ISBN 9955-588-93-4
Sipavičienė A. Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė. Vilnius. 2006. ISBN 9955-697-03-2
Snieškienė D. Vaikus globojančios šeimos samprata.//Filosofija ir sociologija. 2001. Nr. 3. ISBN 0235-7186. p. 45- 50.
Stankūnienė V., Jonkarytė A., Mikulionienė S., Mitrikas A., Maslauskaitė A. Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai. Socialinių tyrimų centras. Vilnius. 2003. ISBN 9955-531-09-6
Malinauskas G. Darbo migracija- iššūkis ar parama šeimos gerovei? Socialinio darbo institutas, Šeimos santykių institutas. Kaunas. 2006. ISBN 9955-97-87-3-2
Martinaitis Ž., Žvalionytė D. Emigracija iš Lietuvos: ką žinome, ko nežinome ir ką turėtume žinoti?/Politologija, 2007. Nr. (3) 47. ISBN 1392-1681
Maslauskaitė A., Stankūnienė V. Šeima abipus sienų. Lietuvos transnacionalinės šeimos genezės funkcijos raidos perspektyvos. STI Vilnius. 2007. ISBN 978-9955-697-10-7
Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija. 2003-05-20 Nr. IX-1569. „Valstybės žinios“ 2003-05-30 Nr. 52. ISSN 1392-4559, ISSN 1684-6552. IX-1569. Prieiga per internetą: http://skelbimas.lt/istatymai/vaiko_geroves_valstybes_politikos_koncepcija.htm
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948). „Valstybės žinios“. 2006- 06-17. Nr. 68. ISSN 1392-4556


© 2012-2014 | Visos teisės saugomos.